RC Deportivo de La Coruña
Pavadinimas | Real Club Deportivo de La Coruña | |||
Pravardės | Depor, Super Depor | |||
Įkurtas | 1906 m. | |||
Stadionas | Estadio Nike, La Korunja | |||
Talpa | 34 000 | |||
Vadovas | Augusto Cesar Lendoiro | |||
Vyr. treneris | ? | |||
Lyga | Trečiasis divizionas | |||
2019/20 | 19 vieta, LaLiga2 iškrito į Trečią divizioną | |||
|
La Korunjos „Deportivo“ – Ispanijos futbolo klubas iš La Korunjos.
„Deportivo“ kartą laimėjo čempionų titulą 1999–2000 m. sezone ir penkis kartus tapo vicečempionais.[1] Klubas du kartus laimėjo Ispanijos taurę (1994–1995 ir 2001–2002) ir tris kartus laimėjo Ispanijos supertaurę.[2] Mėlynai balti buvo nuolatiniai aukščiausios lygos dalyviai 20 metų, nuo 1991 iki 2010 m., klubas buvo nuolatinis Europos varžybų dalyvis, 2000–2001 m. ir 2004–2005 m. penkis sezonus iš eilės žaidė UEFA Čempionų lygoje, du kartus pateko į ketvirtfinalį ir 2003–2004 m. sezone pateko į pusfinalį.
Nuo 1944 m., kai buvo pastatytas stadionas, „Deportivo“ namų rungtynes žaidė daugiau nei 32 tūkst. žiūrovų talpinančių „Riazor“ stadione.[3][4]
Istorija
redaguoti1906 m. Federico Fernández-Amor Calvet įkūrė „Club Deportivo de la Sala Calvet“. 1907 m. gegužę karalius Alfonsas XIII suteikė klubui „Realo“ („karališką“) titulą.
Komanda reguliariai žaidė draugiškas rungtynes ir rungtyniavo vietinėse lygose, tačiau pirmaisiais metais nepavyko pasiekti sėkmės Karaliaus taurėje.
Nuo 1929 m. rungtyniavo Antrame divizione. O nuo 1941–1942 m. aukščiausioje šalies lygoje. Vėliau būta iškritimų ir pakilimų.
1973–1988: vadinamieji tamsiuoju laiku. 1974–1975 m. buvo iškritę net į trečią pakopą, bet jau po sezono grįžo į Antrą divizioną. 1980–1981 m. vėl rungtyniavo trečioje pakopoje, bet ir vėl po sezono persikėlė į Segunda División.
1988–1999: "Súper Dépor" laikai. 1988–1989 m. sezone Segunda División liko ketvirti, o sekančiame sezone buvo antri. Nuo 1991–1992 m. rungtyniavo aukščiausioje lygoje. 1999–2000 m. pirmą kartą klubo istorijoje tapo Ispanijos čempionais. Ekipa rungtyniavo Europos turnyruose.
2010–2011 m. sezone liko 18 vietoje ir buvo perkelti į Segunda División. 2011–2012 m. tapo Segunda División nugalėtojais ir grįžo į elitą, bet po sezono vėl iškrito. 2013–2014 m. Segundoje liko antri ir vėl buvo perkelti į aukščiausią lygą. keturis sezonus ekipa išsilaikė La lygoje, tačiau atsidurdavo pavojingose pozicijose, kol,galiausiai, buvo perkelti į žemesnį divizioną, o netrukus iškrito į trečią pakopą, kurioje rungtyniavo nuo 2020–2021 m. sezono.
Pavadinimų kaita
redaguotiPasiekimai
redaguoti
| ||||||
Varžybos | Pasiekimas | Kartai | Metai | |||
Čempionatas | I vieta | 1 | 2000
| |||
II vieta | 5 | 1950, 1994, 1995, 2001, 2002
| ||||
III vieta | 4 | 1993, 1997, 2003, 2004
| ||||
Taurė | Nugalėtojas | 2 | 1995, 2002
| |||
Finalininkas | 0 | |||||
Lygos taurė | Nugalėtojas | 0 | ||||
Finalininkas | 0 | |||||
Supertaurė | Nugalėtojas | 3 | 1995, 2000, 2002
| |||
Finalininkas | 0 |
Pasiekimai Ispanijos aukščiausiojoje lygoje nuo 1929 metų. | |||
Pirmas kartas | Paskutinis kartas | Sezonų skaičius | Aukščiausia vieta |
1941 m. | 2011 m. | 41 | 1 |
Sezonai
redaguotiIspanijos futbolo varžybos | |||
Sezonas | Pirmenybių lygmuo | Vieta | Taurė |
2017–2018 m. | I | 18 | 1/16 f. |
2018–2019 m. | II | 6 | |
2019–2020 m. | II | 19 | |
2020–2021 m. | III | 4; 2 | |
2021–2022 m. | III |
Apranga
redaguotiJų tradicinės aprangos – mėlynai baltai dryžuoti marškiniai su mėlynais šortais ir kojinėmis.
- Sportinės aprangos pokyčiai.
Istorinės
redaguotiAnkstesnių metų
redaguotiPastarųjų metų
redaguotiŽinomesni futbolininkai
redaguoti- Fabricio Coloccini
- Jonás Gutiérrez
- Germán Lux
- Lionel Scaloni
- Bebeto
- Djalminha
- Filipe Luís
- Rivaldo, 1996–1997
- Stipe Pletikosa, 2015–2016
- Gaku Shibasaki
- Naoki Matsuda
- Omar Bravo
- Andrés Guardado
- Ryan Babel
- Roberto Acuña
- Claudio Morel Rodríguez
- Hélder Postiga
- Pauleta
- Przemysław Tytoń
- Celso Borges, saugas;[5]
- Álvaro Arbeloa
- Christian Wilhelmsson
- Fabián Estoyanoff