Rūta Staliliūnaitė
Rūta Staliliūnaitė | |
---|---|
Gimė | 1938 m. sausio 21 d. Šiauliai |
Mirė | 2011 m. gegužės 9 d. (73 metai) Kaunas |
Palaidotas (-a) | Pašušvys |
Tautybė | Lietuvė |
Pilietybė | Lietuva |
Veikla | kino ir teatro aktorė. |
Žymūs apdovanojimai | |
1970 m. LTSR nusipelniusi artistė |
Rūta Regina Staliliūnaitė-Matulionienė (1938 m. sausio 21 d. Šiauliuose – 2011 m. gegužės 9 d. Kaune) – Lietuvos aktorė.
Biografija
redaguoti1953–1956 m. mokėsi Krakių vid m-kloje. 1956–1959 m. Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje. 1959–1963 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Aktorinio meno fakultete.
1963–1993 m. Kauno valstybinio dramos teatro aktorė. Nuo 1993 m. kūrė literatūros skaitymų programas, rengė poezijos vakarus, bendrus literatūros ir muzikos projektus.
Sukūrė dešimtis vaidmenų. Dauguma jų – pagrindiniai, tapę ryškiais Lietuvos teatro istorijos kelio „ženklais“.
Teatro sąjungos narė, M. K. Čiurlionio draugijos narė, Kauno menininkų namų meno kolegijos narė.
Vaidmenys
redaguotiKauno teatre
redaguoti- 1963 m. Veročka Golubeva Viktoro Rozovo „Prieš vakarienę“, rež. H. Vancevičius
- 1963 m. Rožių pardavėja Jurijaus Olešos „Trys dručkiai”, rež. S. Motiejūnas
- 1964 m. Roma Raimundo Samulevičiaus „Studentiška novelė”, rež. S. Motiejūnas
- 1964 m. Elgeta Federico Garcia Lorca „Bernardos Albos namai”, rež. H. Vancevičius
- 1964 m. Aselė Čingizo Aitmatovo „Mano tuopelė raudona skarele”, rež. K. Genys
- 1964 m. Saulė Kazio Sajos „Saulė ir stulpas”, rež. H. Vancevičius
- 1964 m. Prostitutė Bertoldo Brechto „Opera už tris skatikus”, rež. A. Gončarovas, G. Kostiukovas
- 1965 m. Birutė Rimšaitė Jono Avyžiaus „Kaimas kryžkelėje”, rež. H. Vancevičius
- 1966 m. Kleopatra Williamo Shakespeare „Antonijus ir Kleopatra”, rež. H. Vancevičius
- 1966 m. Laima Dalios Urnevičiūtės „Numintas slenkstis”, rež. S. Čaikauskas
- 1966 m. Jurga Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, rež. S. Motiejūnas
- 1967 m. Giedrė Šalnaitė Dalios Urnevičiūtės „Tyluva – 2 kilometrai“, rež. A.lapėnas
- 1967 m. Mėta Dalios Urnevičiūtės „Tėvuko žaislai“, rež. S. Motiejūnas
- 1968 m. Nazi G. Baidžijevo „Dvikova”, rež. J. Jurašas
- 1969 m. Karalius Motiejukas pirmasis Janušo Korčako „Karalius Motiejukas pirmasis”, rež. L. Kutuzova
- 1970 m. Nadežda Krupskaja Michailo Šatrovo „Bolševikai”, rež. J. Jurašas
- 1970 m. Galia E. Braginskio, E. Riazanovo „Kartą Naujųjų Metų naktį”, rež. S. Motiejūnas
- 1970 m. Marija Pikulienė Juozo Glinskio „Grasos namai”, rež. J. Jurašas
- 1971 m. Tolgonaij Čingizo Aitmatovo „Motinos laukas”, rež. J. Jurašas
- 1972 m. Barbora Radvilaitė Juozo Grušo „Barbora Radvilaitė”, rež. J. Jurašas
- 1972 m. Nora Henriko Ibseno „Nora”, rež. L. Kutuzova
- 1974 m. Blanša Tennessee Williamso „Geismų tramvajus”, rež. D. Tamulevičiūtė
- 1974 m. Antuanetė Makso Frisho „Biografija: Vaidinimas”, rež. V. Čibiras
- 1975 m. Adonė Juozo Grušo „Švitrigaila”, rež. V. Čibiras
- 1977 m. Ūbienė Alfredo Jarry „Karalius Ūbas”, rež. J. Vaitkus
- 1977 m. Merė Popins Pamela Travers „Merė Popins”, rež. G. Žilys
- 1978 m. Sokolova Maksimo Gorkio „Paskutinieji”, rež. J. Vaitkus
- 1978 m. Barbora Radvilaitė Juozo Grušo „Unija”, rež. J. Vaitkus
- 1978 m. Ana Petrovna Antono Čechovo „Ivanovas”, rež. E. Nekrošius
- 1980 m. Fru Solnes Henriko Ibseno „Statytojas Solnesas”, rež. J. Vaitkus
- 1980 m. Viltė Vinco Krėvės „Šarūnas”, rež. J. Vaitkus
- 1981 m. Pianistė P. Petersono „Bastardas”, rež. P. Petersonas
- 1982 m. Klara Cetkin Michailo Šatrovo „Mėlyni žirgai raudonoje pievoje”, rež. J. Vaitkus
- 1982 m. Misis Gibs Thorntono Wilderio „Mūsų miestelis”, rež. G.padegimas
- 1983 m. Kesonija Alberto Camus „Kaligula”, rež. J. Vaitkus
- 1984 m. Aldona Juozo Montvilos „Didysis geismas”, rež. N. Karpuškaitė
- 1985 m. Misis Konvėj Johno Boyntono Priestley „Laikas ir Konvėjai”, rež. G. Padegimas
- 1985 m. Moteris Aleksejaus Dudarevo „Eiliniai”, rež V. Balsys
- 1985 m. Eleonora Williamo Shakespeare „Ričardas II”, rež. J. Vaitkus
- 1986 m. Naka Manolio Koresso „Senelių namai”, rež. J. Vaitkus
- 1987 m. Heili Samo Shepardo „Pakastas vaikas”, rež. V. Balsys
- 1988 m. Rūta (Marta Raišukytė) Gediminas Jankus „Amžinas keleivis“, rež. J. Ivanauskas
- 1990 m. Ulijona Aušros Marijos Sluckaitės „Smėlio klavyrai“, rež. J. Jurašas
- 1991 m. Julija Friedricho Durrenmatto „Romulas didysis”, rež. G. Padegimas
- 1991 m. Motina Haroldo Pinterio „Kalnų kalba“, rež. J. Jurašas
- 2006 m. Adėlaidė Jalmaro Bergmano „Paskutinis kavalierius”, rež. V. Valašinas. Kauno menininkų namai
- 2007 m. Motina H. Miulerio „Tyli naktis“, rež. V. Valašinas. Kauno menininkų namai
Kine ir TV
redaguoti- 1970 m. Irena, „Mano Irena“, rež. V. Dabašinskas, LTV
- 1971 m. Eleonora Gulbinienė, „Maža išpažintis“, rež. Algirdas Araminas, LKS
- 1975 m. Grafienė Ricburgienė, „Atpildo diena“, rež. S. Motiejūnas, Algimantas Puipa, LKS
- 1977 m. Moteris iš Katyčių, „Mainai“, LKS
- 1978 m. Eugenija, „Nesėtų rugių žydėjimas“, rež. Marijonas Giedrys, LKS
- 1978 m. Ana Marija Roš. Marguarite Duras „Muzika“, LTV
- 1979 m. Marija Jono Drucės „Visų švenčiausia“, LTV
- 1980 m. Generolienė, „Žaltvykslės“, rež. Gytis Lukšas, LKS
- 1981 m. Morta, „Medaus mėnuo Amerikoje“, rež. Almantas Grikevičius, LKS
- 1981 m. Misis Grifits, „Amerikietiška tragedija“, LKS
- 1981 m. Kuperienė, „Raudonmedžio rojus“, rež. Bronius Talačka, Lietuvos telefilmas
- 1982 m. Meri Džordach, „Turtuolis, vargšas…“, rež. Arūnas Žebriūnas, LTV
- 1983 m. Irena, „Jo žmonos išpažintis“, rež. Almantas Grikevičius, LKS
- 1984 m. Morkuvienė, „Čia mūsų namai“, rež. Saulius Vosylius, LTV
- 1988 m. Roza Liuksemburg, „Grąžinti praeitį“, rež. V.Charčenka, V. Karaščiukas, k/s Ekran
- 1990 m. Močiutė, „Aš esu“, rež. Romualdas Lileikis, Stasys Motiejūnas, LKS
- 2008 m. Grimuotoja, „Kai aš buvau partizanas“, rež. Vytautas V. Landsbergis, A Propos.[2]
Įvertinimas
redaguoti- 1970 m. LTSR nusipelniusi artistė
- 1973 m. LTSR valstybinė premija
- 1980 m. LTSR liaudies artistė
- 1998 m. „Kristoforo” prizas
- 1998 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija
- 1998 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
- 2001 m. Įsimintiniausias Kauno menininkas
- 2004 m. Kauno miesto garbės pilietės vardas
- 2008 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
- 2011 m. Auksinis scenos kryžius už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos teatrui.
Nuorodos
redaguoti- Rūta Staliliūnaitė. Keli stabtelėjimai prie gyvenimo
- Bibliografija Archyvuota kopija 2011-04-14 iš Wayback Machine projekto.
- „Nejaugi tai buvo: straipsniai, pokalbiai, laiškai“ (red. Petras Palilionis, sud. D. Kazlauskienė). – Kaunas: Naujasis lankas, 2017
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Atminimo lentų iškiliems teatro kūrėjams atidarymo akimirkos dramosteatras.lt
- ↑ [1] (Kino-teatr.ru inf.)