Rūdninkų giria

Šalčia Rūdninkų miškuose

Rūdninkų giria − penktas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas Šalčininkų ir Varėnos rajonuose, 23 km į pietus nuo Vilniaus esantis Lietuvos pietryčiuose. Girios plotas ~60 000 ha. Vakarinę masyvo dalį kerta  105  Pirčiupiai–Eišiškės  plentas, šiaurinę dalį −  176  Pirčiupiai–Jašiūnai  kelias. Girios šiaurinėje dalyje įsikūręs didžiausias miestas – Baltoji Vokė. Tolėliau nuo girios, jos pietryčiuose maždaug 7 kilometrų atstumu įsikūrę Šalčininkai.

Turinys

Geografija

Masyvas 26 km ištįsęs iš rytų į vakarus. Jo šiauriniu ir vakariniu pakraščiu teka Merkys, pietine dalimi Šalčia (Merkio intakas) ir jos intakas Visinčia.

Rūdninkų giria driekiasi smėlėtos Pietryčių lygumos pietine dalimi, kurią sudaro Merkio senslėnis. Vakaruose ir šiaurės vakaruose ji siekia Merkio vidurupio − Vokės zandrinės lygumos rytinį pakraštį, kuris rytų kryptimi palaipsniui pereina į Merkio terasinę lygumą. Pirčiupių ir Rūdninkų apylinkėse terasinė lyguma yra apie 135 m absoliutinio aukščio, labai šlapia. Čia yra didelių pelkių: Macelių pelkė, Raudonėlės pelkė, Rūdninkų pelkė, Šakos pelkė, Zigmantiškių pelkė; jose prasideda Merkio intakai Špigulė, Mažasis Pirčiupis, Didysis Pirčiupis, Raudonėlė.

Rūdninkų girios viduriu iš šiaurės rytų į pietvakarius eina žemyninių kopų ruožas, kurio rytiniame pakraštyje didelėse termokarstinėse įlomėse yra Kernavės pelkė, Skersbalės pelkė, Gulbinų pelkė, Visinčios−Samanynės pelkė, Kernavo, Šulnio ežerai. Žemyninės kopos vietomis yra 150−160 m absoliutaus aukščio. Gruntinis vanduo yra negiliai; jame gausu geležies junginių.

Medynai

• pušynai: 64 %
• beržynai: 12 %
• eglynai: 17 %
• juodalksnynai: 7 %

Jaunuolynai sudaro 48 % medynų, pusamžiai medžiai 37 %, pribręstantys 9 %, brandūs 6 %.

Gyvūnija

Girioje gyvena briedžiai, šernai, stirnos, vilkai, lapės, lūšys, usūriniai šunys, kiškiai, voverės, kiaunės, barsukai, bebrai, ūdros, ondatros. Yra įvairių paukščių (tetervinai, kurtiniai, jerubės, slankos, vandens, plėšrieji paukščiai).

Istorija

XV a. Rūdninkų giria sudarė dalį didžiulio girių masyvo, kuris tęsėsi į pietus nuo Vilniaus ir apėmė beveik visą Lietuvos pietrytinę dalį.

Girioje buvo nedidelių geležies rūdos telkinių, nuo seno naudojamų. Vietovardžiai Rudnia, Rūdninkai, Geluža rodo buvus geležies liejyklų.

Girioje veisėsi stumbrai, taurai, meškos. 1470 m. Kazimieras Jogailaitis girioje įkūrė medžioklės dvarą ir žvėryną.

1795 m. didesnioji girios dalis atiteko Rusijos imperijos iždui.

1885 m. girioje nušauta paskutinė meška.

Rūdninkų girios miške stovi paminklas 1863 m. sukilėlių mūšiui su Rusijos kariuomene atminti.

Erdvė

Rūdninkų miško 98 kvartale yra Macelių pilkapynas, 21 – 1893 m. sukilimo sukilėlių kapai, Šilėnų miško 68 kvartale – Jundiliškių pilkapynas, Gulos miško 93 kvartale – Tetervinų piliakalnis.

Girios pakraščiais eina keliai  105  Pirčiupiai–Eišiškės ,  176  Pirčiupiai–Jašiūnai ,  A15  Vilnius–Lyda , Vilniaus–Lydos geležinkelis. Svarbesnės gyvenvietės Rūdninkų girioje: Baltoji Vokė, Rūdninkai, Dainava, Stasylos, Pirčiupiai, Maceliai, Kidarai. Vidurinė girios dalis negyvenama.