Rūdaičių piliakalnis
Rūdaičių piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Kretingos rajonas | ||
Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
Aukštis | 4–10 m | ||
Plotas | 35 x 30 | ||
Naudotas | I tūkstantmetis – XIII a. | ||
Žvalgytas | 1924, 1956, 1960, 1982, 1992, 2004 m. | ||
Tirtas | 2014 m. | ||
Registro Nr. | u. k. 5258 /A1863; AR540/ |
Rūdaičių piliakalnis, vadinamas Pilale, Pilalių kalnu (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė, unikalus kodas – 5258, senas registro kodas – A1863, senas kultūros paminklų sąrašo numeris – AR540) – piliakalnis pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Rūdaičių kaime (Kretingos sen.), Žibos upelio kairiajame krante.
Pasiekiamas keliu Rūdaičiai–Vydmantai, nuo Mokyklos gatvės pavažiavus 450 m Pilalės gatve, yra jos dešinėje, pervažiavus Žibos upelį.
Piliakalnis
redaguotiĮrengtas atskiroje kalvoje, Žibos upelio kairiajame krante. Šlaitai statūs, iš rytų – šiaurės rytų pusės, nuo užpelkėjusio upė slėnio 10 m, o iš vakarų, nuo aukštumos pusės – 4 m aukščio. Aikštelė ištęsto apskritimo plano, 35 m ilgio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi ir 30 m pločio. Iš pietų ir vakarų pusių, nuo aukštumos ją puslankiu juosia 10 m pločio ir 0,5 m aukščio pylimas.
Vakarinėje papėdėje buvusi senovės gyvenvietė.
Piliakalnis stipriai apardytas arimo ir Antrojo pasaulinio karo apkasų, apaugęs lapuočiais medžiais. Aikštelės centrinėje dalyje buvęs apkastas trianguliacijos bokštas, kurio vietoje dabar stovi aukuras, o aplinkui jį įruošta poilsio aikštelė su lauko baldais. Piliakalnio ir pylimo vakariniame šlaite įrengti mediniai laiptai, nuo kurių pietvakariu kryptimi per papėdės gyvenvietę veda takas iki automobilių stovėjimo aikštelės.
Teritorija – 2,07 ha.
-
Piliakalnis 1984 m. nuo tilto per Žibos upelį
-
Piliakalnis 2007 m. iš šiaurės pusės
-
Piliakalnis 2009 m. nuo Žibos kranto
-
Piliakalnio vaizdas 2009 m. iš pietvakarių pusės, parvažiuojant nuo Vydmantų
Tyrimai
redaguotiPiliakalnį 1899 m. aprašė Fiodoras Pokrovskis,[1] 1928 m. – Petras Tarasenka.[2]
1924 m. žvalgė Vladas Nagevičius, 1956 m. – kraštotyrininkas Vladas Šaulys, 1960 m. – Juozas Mickevičius,[3] 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas – Romas Olišauskas), 1992 m. – KPC (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas), 2004 m. – Zenonas Baubonis ir Gintautas Zabiela.[4]
2014 m. papėdės gyvenvietę tyrinėjo ir piliakalnį žvalgė archeologas Tomas Ivanauskas. Detaliai ištyrus 20 m² plotą, o archeologinius žvalgymus atlikus 110 m² plote, archeologinio sluoksnio ir radinių neaptikta.[5]
Istorija
redaguotiPiliakalnį vietos gyventojai vadina Pilale, Pilalių kalnu.
XVI a. susiformavus Rūdaičių kaimui, piliakalnis atsidūrė bendro naudojimo rėžiuose, apaugo pušynu, kurį per Pirmąjį pasaulinį karą iškirto vokiečių kariai. Po karo kalva pateko į privatų sklypą, buvo paversta ariama dirva.
XIX a. II pusėje – XX a. I pusėje jos viršūnėje stovėjo trianguliacijos bokštas. Šiaurinėje dalyje vokiečiai kariai 1944 m. iškasė apkasus prieštankiniams pabūklams.
1935 m. apie piliakalnį medžiagą rinko Valstybės archeologijos komisija, gavusi žemės savininkų Martyno, Gabrieliaus ir Viktoro Bruzdeilynų pasižadėjimą nenaikinti kultūros paminklo.[6]
1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR540),[7] 1992 m. įregistruotas kultūros vertybių registre (A1863), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[8]
Piliakalnio teritoriją ariant ir kasant, rasta akmens kirvis, geležinių ietigalių, balnakilpių, žąslų, žalvarinių papuošalų (antkaklių, apyrankių, segių, karolių). Radiniai į muziejus nepateko.
Datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Joskaudų piliakalnis 4 km | Nagarbos piliakalnis 3 km | ||||||||||
|
Kartenos piliakalnis 20 km Kurmaičių piliakalnis 5,5 km | ||||||||||
Palangos piliakalnis 7 km | Eketės piliakalnis 15 km | Andulių piliakalnis 10 km Mišučių piliakalnis 15 km |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Ѳедорь Васильевичъ Покровскій, Археологическая карта Ковенской губерніи. – Вильна, 1899. – C. 87
- ↑ Lietuvos archeologijos medžiaga. – Kaunas, 1928. – P. 226
- ↑ Piliakalnis, vad. Pilalė, Rūdaičių km., Rūdaičių apyl., archeologinio paminklo pasas. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 13. – L.159–163
- ↑ Lietuvos piliakalniai. Atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 460–461
- ↑ Diana Tetereva, Gintautas Zabiela. Mažai informatyvūs archeologiniai tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2014 metais. – Vilnius, 2016. – P. 623, eil. Nr. 188
- ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro biblioteka. – F. 1, ap. 1. – B. 19. – L. 56–65
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 138
- ↑ Rūdaičių piliakalnis, vad. Pilale. – Kultūros vertybių registras. – 2006 Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
redaguoti- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T.2. – P. 147, eil. Nr. 643
- Julius Kanarskas. Rūdaičių Pilalė. – Švyturys – 2017 m. liepos 15 d. – P. 1, 5.
Nuorodos
redaguoti- „Rūdaičių piliakalnis, vad. Pilale“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-07-23.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga[neveikianti nuoroda]
- Lietuvos piliakalniai
- Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2014 metais
- Kretingos krašto enciklopedija[neveikianti nuoroda]
- Švyturio laikraštis – 2017 m. liepos 14 d.[neveikianti nuoroda]
- Švyturys – 2017 m. liepos 15 d. Archyvuota kopija 2021-05-07 iš Wayback Machine projekto.
- Kretingos muziejus – 2017 m. liepos 17 d. Archyvuota kopija 2017-08-02 iš Wayback Machine projekto.
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai