Rūdė
Rūdė | |
---|---|
Ilgis | 4,8 km |
Baseino plotas | 3,2 km² |
Vidutinis debitas | 0,11 m³/s |
Ištakos | Besarabija (Šiauliai) |
Žiotys | Talšos ežeras |
Šalys | Lietuva |
Rūdė – upė Šiauliuose, kairysis Kulpės intakas Talšos ežere. Vardas kilęs dėl rudo vandens. Vienas iš labiausiai užterštų Šiaulių upelių.
Geografija
redaguotiRūdės upelio pradžia yra šaltiniuotoje pievoje netoli Kristijono Donelaičio gatvės kapinių Besarabijos rajone. Aukštupyje esantys balų rūdos sluoksniai vandenį nudažo rudai. Didžioji upelio dalis kanalizuota, jis srovena vamzdžiais po geležinkeliu greta geležinkelio stoties, po Rūdės ir Pakalnės gatvėmis, kerta Ežero gatvę ir Kalniuko rajone pagal ją teka šalia senųjų Šiaulių kapinių. Rūdė įteka į Talšos ežerą už stačiatikių kapinių.
Rūdės ir Vilniaus gatvių sankirtoje upelio vanduo maitina fontaną (nuotraukoje).
Istorija
redaguotiUpėvardis kildinamas nuo žodžių rūda („neapdirbtas metalas, prasta pelkėta žemė“), rūdis, rūdė („rūdynas“), rūdys („parudavusios vietos, oksidavęsis metalas“).[1]
Istoriniais laikais upelis turėjo būti pakankamai vandeningas, nes tapo natūralia apsaugine kliūtimi, juosusia kalvas Talšos ežero krante, ant kurių pastatytose pilyse buvo įsikūrę pirmieji Šiaulių miesto gyventojai.
1831 m. malšinti sukilimo atvykusios Rusijos carinės kariuomenės pulkininkas Kriukovas, norėdamas pasigirti dideliais laimėjimais prieš sukilėlius, savo pranešime rašė: „Tiesiog po žygio forsavome Rudės upę ir sėkmingai užėmėme Šiaulių miestą…“
Tarša
redaguotiĮ upelį patenka paviršiniai lietaus vandenys, o kartu su jais ir naftos produktai bei kita tarša. Pakalnės gatvėje upelis teršiamas ir buitinėmis nuotekomis. Žemupyje upelį teršia dar ir Kalniuko gyventojų nuotekos bei fekalijos, kurios patenka ir į Talšos ežerą.
Numatoma, įgyvendinant Ventos – Lielupės baseinų aplinkosauginę programa, Kalniuko rajone nutiesti vandentiekio bei nuotekų kanalizacijos vamzdynus, prie kurių prijungus visus gyvenamuosius namus upelio tarša būtų sustabdyta. Tvarkant Talšos ežerą numatyta sutvarkyti ir upelio krantus, kad jis taptų patrauklus miestelėnams ir miesto svečiams.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 282