Purinas
Purine chemical structure.png
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
7H-purinas
CAS numeris 120-73-0
PubChem 1044
Cheminė formulė C5H4N4
Molinė masė 120,112 g/mol
SMILES C1=C2C(=NC=N1)N=CN2
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t° 214 °C
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Purinas – heterociklinė bazė, kurią sudaro sulieti pirimidino ir imidazolo žiedai. Purinai – adeninas ir guaninas – nukleorūgščių sudėtyje sudaro vandenilinius ryšius su jiems komplementariais pirimidinais – timinu, citozinu ir uracilu. DNR adeninas sudaro du vandenilinius ryšius su timinu (su uracilu RNR sudėtyje), o guaninas tris ryšius su citozinu.[1]

Kiti svarbūs purinai: ksantinas, hipoksantinas, teobrominas, kofeinas ir šlapimo rūgštis; bei savo sudėtyje turintys purinus junginiai: ATP, GTP, cAMP, NADH ir kofermentas A.

Purinai.png

IstorijaKeisti

Purinų pavadinimą pirmąkart panaudojo vokiečių chemikas Emilis Fišeris 1884 m. Purinus šis mokslininkas susintetino 1898 m.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Juodka Benediktas (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.