Petras Biržys
| Petras Biržys | |
|---|---|
| |
| Petras Biržys su broliu Juozu ir motina Anele | |
| Gimė | 1896 m. gruodžio 22 d. Liudiškiai, Anykščių valsčius, Utenos apskritis |
| Mirė | 1970 m. liepos 23 d. (73 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Saltoniškių kapinėse |
| Veikla | karininkas, literatas, dainininkas, aktorius mėgėjas, etnografas |
| Alma mater | Lietuvos universitetas |
Petras Biržys (sceninis vardas Pupų Dėdė, pasirašinėjo Liūdiškiečiu, Akiru; 1896 m. gruodžio 22 d. (senuoju stiliumi rugsėjo 3 d.), Liudiškiuose, Anykščių valsčius, Utenos apskritis – 1970 m. liepos 23 d. Vilniuje, palaidotas Saltoniškių kapinėse) – Lietuvos karininkas, savanoris, literatas, dainininkas, aktorius mėgėjas, etnografas.
Biografija redaguoti
Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje, mokėsi Voronežo lietuvių gimnazijoje. 1917 m. Maskvoje baigė prekybos mokyklą ir grįžo į Lietuvą.
1918 m. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. Kaune baigė Karo mokyklą ir buvo paskirtas vyresniuoju leitenantu į pėstininkų pulką Ukmergėje.
Išėjęs į atsargą nuo 1921 m. dirbo mokytoju Alovės pradžios mokykloje, Pagėgiuose vedė Lietuvos valdžios suorganizuotus lietuvių kalbos kursus, Radviliškio progimnazijoje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1924–1927 m. Lietuvos universitete studijavo literatūrą ir teologiją.
1926 m. pusę metų keliavo po Pietų Ameriką, aplankyta Brazilija, Urugvajus, Argentina. 1927 m. grąžintas į Lietuvos kariuomenę tarnavo Kauno karo komendantūroje. 1929 m. kaip dainininkas gastroliavo JAV. Dalyvavo Antano Vanagaičio vodevilinės teatro grupės „Dzimdzi drimdzi“ spektakliuose.
Nuo 1930 m. Kauno radiofone rengė populiarius pusiau folklorinius satyrinius pusvalandžius „Pupų Dėdės pastogėje“. Koncertavo drauge su Rozaliute (Anele Sadauskaite), važinėjo po Lietuvą, rinko istorinę medžiagą, parašė knygelių apie įvairias Lietuvos vietoves.
1933 m. gruodžio mėn., Londone, „Columbia Graphophone“ kompanijoje įrašė pirmąsias plokštelės. Dar 8 plokšteles su 16 dainų, Petras Biržys įrašė 1938 m. kovo mėn., Londone, firmoje „Columbia Graphophone“.
Bendradarbiavo įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose, dažniausiai pasirašinėdamas Liūdiškiečio slapyvardžiu. 1921 m. redagavo pėstininkų pulko žurnalą „Skydas“, 1926–1927 m. karininkų žurnalą „Kardas“, taip pat rengė vienkartinius ir tęstinius leidinius „Gediminietis“, „Lietuvos karo invalidas 1918–1920 m.“, „Radijo bangos“ (1931 m.). 1935 m. savo lėšomis pradėjo leisti mėnesinį humoro ir satyros žurnalą „Pupų Dėdė“ (išėjo 12 numerių).
1942 m. Kauno senamiestyje įkūrė pramogų teatrą „Pupų Dėdės pastogė“. Nacių okupacijos metais kalintas, nes dėl kandaus žodžio neįtiko nė vienai valdžiai.[1]
Po karo persikėlė į Vilnių ir dirbo Filharmonijos artistu, ruošė radijo valandėles su Marceliute (Marijona Juškevičiūte), važinėjo po Lietuvą su koncertais. Trupę sudarė estrados dainininkas Antanas Šabaniauskas bei gitaristas Antanas Zabulionis. Senatvėje skurdo, buvo visų pamirštas ir apleistas.[2]
Palaidotas Saltoniškių kapinėse.
Bibliografija redaguoti
- Sielos sparnai: eilėraščių rinkinys, 1919 m.
- Karo metu: eilėraščių rinkinys, 1923 m.
- Karininkas Antanas Juozapavičius, 1923 m.
- Karo muziejus, 1930 m.
- Kaimo vestuvės, 1930 m.
- Radijo bangos iš Pupų Dėdės pastogės, 1938 m.
- Pupų Dėdė: prisiminimų knyga, 1999 m.
Istorinių apybraižų ir monografijų serija „Lietuvos miestai ir miesteliai“ (Akiro slapyvardžiu):
- Vyžuonos, 1927 m.
- Anykščiai, 1928 m.
- Taujėnai, 1928 m.
- I tomas: Alytaus apskritis, 1931 m. (Archive.org)
- II tomas: Biržų apskritis, 1932 m. (Archive.org)
- III tomas: Kėdainių apskritis, 1934 m. (Archive.org)
- VI tomas: Marijampolės apskritis, 1937 m. (Archive.org)
- Mažeikių apskritis, 1937 m. [3]
Filmografija redaguoti
- 1956 m. „Tiltas“, režisierius Borisas Šreiberis
- 1957 m. „Kol nevėlu“, rež. Julijus Fogelmanas, Vytautas Žalakevičius
- 1959 m. „Julius Janonis“, rež. Balys Bratkauskas, Vytautas Dabašinskas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Petras Biržys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 230 psl.
- ↑ http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=57
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 66 psl.