Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Koordinatės: 55°56′6.03″ š. pl. 24°20′34.84″ r. ilg. / 55.9350083°š. pl. 24.3430111°r. ilg. / 55.9350083; 24.3430111

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
Pumpėnų bažnyčia.JPG
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Pasvalio
Savivaldybė Pasvalio rajonas
Gyvenvietė Pumpėnai
Adresas P. Cvirkos g. 10
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1818 m.

Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia stovi Pumpėnų miestelyje, 0,5 km į rytus nuo kelio  A10  PanevėžysPasvalysBauskė , Įstro (Lėvens dešiniojo intako) kairiajame krante. Vėlyvojo baroko stiliaus, turi ir klasicizmo bruožų.

IstorijaKeisti

 
Galinė dalis

Spėjama, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1638 m. (mat vienas 1915 m. į Rusiją išvežtas varpas buvo pažymėtas 1638 m. data). Iki 1675 m. Jurgis ir Povilas Zavadskiai įkurdino Pumpėnuose karmelitus ir jiems pastatė medinę bažnyčią. Ji su vienuolynu 1770 m. sudegė. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. Vienuoliams dovanotą palivarką su 16 kiemų iki 1784 m. atėmė Juozapas Šiška.

17841818 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1820 m. Pumpėnuose gyveno 5 vienuoliai karmelitai. Jie turėjo jurisdiką miestelyje. 18201832 m. bažnyčioje pastatyti 3 nauji altoriai. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė, vienuolyno pastatas liko parapijai. 1880 m. gegužės 25 d. pavyskupis Aleksandras Beresnevičius bažnyčią konsekravo. Iš kunigo Teodoro Strasevičiaus palikimo 1803 m. pastatyta senelių prieglauda. 1830 m. iš akmenų išmūryta varpinė, apmūrytas šventorius.

18531859 m. klebonavęs J. Ulasevičius perstatė prieglaudą, išlaikė parapinę mokyklą, remontavo bažnyčią. Klebonas Jonas Šimkevičius 1898 m. įrengė 20 registrų vargonus (pirmieji vargonai įrengti iki 1804 m.), vargonus pastatė žinomas Panevėžio krašto vargondirbys Martynas Masalskis. 2007 metais vargonus restauravo Antanas Šauklys. Specialistai šį instrumentą vertina, nes vamzdžiai yra rankų darbo, veikiausiai gaminti paties M.Masalskio dirbtuvėse Ariogaloje. 19001915 m. klebonavęs Juozapas Viksva atstatė ūkinius trobesius, atnaujino bažnyčią, šventoriaus tvorą (palaidotas šventoriuje). 1912 m. įsikūrė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, 1913 m. įsteigęs arbatinę ir kepyklą.

ArchitektūraKeisti

Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, turi ir klasicizmo bruožų, stačiakampio plano (64 × 32,5 m) halinė, bebokštė, su pusapskrite apside, 3 priestatais. Vidus 3 navų, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra senos kapinės, į tvorą įkomponuota akmenų skaldos mūro varpinė.

NuorodosKeisti