Publikanai (lot. publicanipublicum 'valstybės nuosavybė') – romėnai (daugiausia ekvitai), per varžytines gavę išimtinę teisę už išpirką naudoti valstybės turtą (žemę, rūdos kasyklas, druskos viryklas), rinkti valstybinius mokesčius, rangą visuomeninėms statyboms arba tiekimui. Kai kuriais atvejais, sudarant didelius sandorius, susikurdavo publikanų bendrovės, nekontroliuojamai išnaudodavusios ir nusmukdydavusios gyventojus, ypač provincijose. Imperijos laikotarpiu (nuo I a.) publikanų veikla pradėta riboti, rinkti mokesčius buvo pavesta valstybės pareigūnams.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. PublikanaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris 254–255 psl.