Psilocibinas
| Psilocibinas | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| [3-(2-dimettilaminoetil)-1H-indol-4-il] dihidrogeno fosfatas | |
| Identifikacija | |
| CAS numeris | 520-52-5 |
| PubChem | 10624 |
| ChemSpider | 10178 |
| Cheminė informacija | |
| Cheminė formulė | C12H17N2O4P |
| Molinė masė | 284,25 g/mol |
| SMILES | C[N+](C)([H])CCC1=CNC2=C1C (OP([O-])(O)=O)=CC=C2 |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Psilocibinas (dar žinomas kaip psilocybinas) – alkaloidas, dažnai pasitaikantis tam tikros rūšies grybuose, ypač glotniagalvės (lot. Psilocybe) genties. Todėl tokie grybai turi haliucinogeninį poveikį. Psilocibino efektai panašūs į LSD, nes abi medžiagos veikia serotonino receptorius.
Chemija
redaguotiPsilocibinas organizme greit praranda fosforo rūgšties liekaną savo molekulėje. Taip jis virsta psilocinu, kuris ir sukelia haliucinogeninius efektus. Psilocibinas šiek tiek tirpsta poliniuose tirpikliuose ir labai blogai nepoliniuose tirpikliuose. Jį galima susintetinti laboratorijoje iš psilocilino dviem reakcijomis. Bet tai daroma retai, nes būtent pats psilocilinas ir yra aktyvi medžiaga. Kaitinamas psilocibinas lengvai skyla.
Istorija
redaguotiAlbertas Hofmanas pirmasis ištyrė ir išskyrė grynus psilociną bei psilocibiną. Vis dėlto grybų ir kitų augalų poveikis indėnams buvo žinomas ir taikomas religinėse apeigose jau nuo priešistorinių laikų. Meksikos vietovėse apsilankę europiečiai jau XV amžiuje minėjo apie pastebėtas apeigas bei įvairių medžiagų vartojimą.[1] Daugelis senovės tautų vartojo arba toliau vartoja šiuos grybus savo ritualinėse apeigose. Jos yra skirtos sužadinti vaizduotę ir parodyti žyniui ateitį, perspėti apie pavojus, atsižvelgiant į patirtus vaizdus ir vizijas. Sukelta būsena naudojama išvalymo ceremonijoje, skirtoje save ar kitus apsaugoti bei išvaryti blogas dvasias, apsėdimus, prakeikimus bei įvairias ligas. Sukeltas haliucinacijas, transą, meditaciją ir kitas sąmonės būsenas iki šiol naudoja Amerikos indėnai. Jiems įstatymai leidžia naudoti įvairius augalus, nes tai religinio tipo apeigos. Jos būna prižiūrimos vyresniojo šamano ar bendrijos išrinkto garbaus, išmanančio žmogaus. Tai jokiu būdu nėra atliekama norint pasiekti pasitenkinimą ar piktnaudžiauti gamtos skirtais ir jų požiūriu šventais augalais. Svarbu, kad tai atliekama su išmanančio žmogaus pagalba, nes naudojant šią medžiagą galima patirti rimtus pokyčius mąstyme. Tai gali būti pavojinga, nes žmogus gali tapti nenuspėjamu, kas gali būti pavojinga pačiam asmeniui bei aplinkiniams, todėl būtinas žmogus, kuris supranta ir išmano apie pavojus; toks žmogus dažnai vadinamas gidu.
Naudojimas medicinoje
redaguoti1960 metais buvo mėginta psilocibiną naudoti medicinoje apetitui gerinti ir psichologinėms problemoms gydyti, bet pritaikymas neišplito. Nuo 2001 metų MAPS atgaivino tokius tyrimus. Nors laikoma, kad medžiaga nelegali, Narkotinių medžiagų agentūra (DEA) išdavė leidimą medžiagą įvertinti ir ištirti pagal dabartinius mokslinius standartus, atsakant į klausimus, ar ji pavojinga žmonėms ir ar yra naudinga medicinai. Neseniai atlikti tyrimai mokslo įstaigose naudojant išgrynintą psilocibiną siekė įvertinti medžiagos naudą, bandant žmonėms padėti atsikratyti kompulsinio elgesio. Toks elgesys pasitaiko įvairiomis formomis, dažniausiai po nervinės traumos, ilgo streso. Tai gali būti pastovus rankų plovimas, baimė vairuoti mašiną, viską skaičiuoti po kelis kartus, tikrinti kelis kartus išėjus, ar yra užrakintos durys (obsessive compulsive disorder). Pirminiai duomenys patvirtino, kad ši medžiaga gali būti naudinga pacientams, kuriems psichiatriniai vaistai ir psichoterapija nepadeda.[2] Šie tyrimai, atsižvelgia į tai, kad serotoninas ir jo receptorių 2A/2C agonizmas, kuris įprastas psilocibinui, panašus į dabartinius vaistus, skirtus vienaip ar kitaip veikti serotonino receptorius, gydant įvairius nervinio tipo sutrikimus. Viena iš tokių ligų yra obsesinis-kompulsinis sutrikimas, kuriam gydyti buvo leista ligoninėje tirti šią medžiagą, taikant tikslias jos dozes ir griežtus protokolus, siekiant apsaugoti žmogų nuo pašalinių poveikių. Dabartiniai tyrimai naudoja psilocibiną kartu su psichoterapija, bandant suprasti ar ši medžiaga gali padėti nervinio tipo sutrikimams, kurie pasitaiko sergant IV laipsnio (paplitimas į kitus organus) odos vėžiu.[3]
Dozavimas
redaguotiGerai išdžiovinti grybai turi iki 2 % psilocibino. Kol psilocibinas grynas, praktiškai niekur ir niekada nevartojamas, tikslinga dozę perskaičiuoti į džiovintų grybų masę. Vartojami nuryjant arba kramtant burnoje arba itin saikingai kaitinant paruošiami gėrimai, patiekalai.
- Maža dozė: nuo 0,25 g iki 1 g grybų
- Vidutinė dozė: ~2 g grybų
- Didelė dozė: nuo 3 g iki 5 g grybų
- Labai didelė dozė: virš 5 g grybų
- Mirtina dozė: neegzistuoja (įvairiais skaičiavimais, tai siektų net iki kelių dešimčių kilogramų grybų – net ir siekiant suvartoti tokį kiekį vartotojas patirtų pykinimą ar kitus efektus, kurie sutrukdytų tolimesniam vartojimui)[reikalingas šaltinis]
Efektai
redaguotiEfektai prasideda ne iš karto, o praėjus po kurio laiko, nes organizmui užtrunka net iki valandos nuo dozės pilnai įsisavinti medžiagas. Pasitaiko, kad po vartojimo žmogus pamano, jog jam nieko taip ir nebus, o tuo metu pavėluotai, žmogui nesitikint, prasideda sąmonės pokyčiai. Tai gali būti gan pavojinga, jeigu žmogus vienas arba tarp žmonių, kurie nežino ką žmogus suvalgė ir kada baigsis poveikis. Žmogus gali išsigąsti, kad poveikis nesibaigs ir taip atkreipti medikų dėmesį, kuris gali būti būtinas, jeigu žmogus apimtas panikos ir sau pavojingas. Nuo pirmųjų efektų iki maksimalių perėjimas trunka dar valandą. Poveikis ima silpnėti po 2-4 valandų. Iš viso poveikis trunka nuo 4 iki 7 valandų. Priklausomai nuo emocinės būklės prieš pavartojimą ir suvartotos dozės poveikis gali gan smarkiai skirtis. Netiesioginis, bet daug ilgesnis poveikis gali užtrukti savaitę laiko bei ilgiau. Tai gali būti emocijų pasikeitimas, požiūris į gyvenimą ir jo prasmę, žmogaus pasaulėžiūra gali visai pasikeisti.[4] Šis dvasinio lygio poveikis, kuris gali turėti didelės įtakos tolesniam žmogaus gyvenimui, yra aprašytas teologijos studento iš Hardvardo universiteto Walter Pahnke moksliniam darbe. 1962 metais Bostono universitete 20 studentų buvo padalinti į dvi grupes, vienai iš jų buvo duota psilocibino. Teologijos studentai tada stebėjo liturgiją bažnyčioje, po kiek laiko jie aprašė savo patyrimus. Buvo pastebėta, kad patirti dvasinio lygio išgyvenimai ilgam paveikė žmones.[5]
Efektai dėl patogumo suskirstyti į: laukiamus, neutralius ir neigiamus. Dėl ilgalaikio vartojimo jokių papildomų sutrikimų neatsiranda, nors tai nėra gerai ištirta, o žmonėms, turintiems genetinį polinkį į depresiją, nors ir silpnesnis nei LSD, vis tiek gali paskatinti depresijos ar kito psichinio sutrikimo išsivystymą, ypač jeigu tėvai turėjo priklausomybės ar kitų psichinių sutrikimų.
Laukiami
redaguoti- haliucinacijos
- vizijos atmerktomis ir užmerktomis akimis, girdimos vizijos
- nuotaikos pagerėjimas, euforija, kartais net garsus ir nepaliaujamas juokas
- suintensyvėjęs kūrybinis mąstymas, užplūsta filosofinės mintys
- pagerėjęs apetitas
- nuobodūs darbai gali pasirodyti linksmi ir įdomūs
- labai dažni religiniai potyriai (dėl to naudojamas religinėse apeigose)
- viskas atrodo gyva
Neutralūs
redaguoti- padidėjęs emocionalumas (bet priešingai nei LSD, emocinis stabilumas neprarandamas)
- pakitęs budrumas
- jaučiamas labai sulėtėjęs laikas
- šviesa atrodo ryškesnė
- matoma gausybė spalvų, vaivorykštės
- pakitęs judėjimo suvokimas regoje
- mieguistumas
- išsiplėtę vyzdžiai
- atsiminimai tartum atgyja, išgyvenami iš naujo
Neigiami
redaguoti- galimi nemalonūs, nepageidaujami vaizdiniai
- tie vaizdiniai gali išprovokuoti baimę
- kartais galvos skausmas, praėjus viskam
- pykinimas, pagausėję dujų skrandyje (dažniau, kai nuryjami dideli kiekiai be „užkandos“)
- apsvaigimas, sutrikimas
- kadangi sumažėja kraujo spaudimas, silpnesni žmonės gali nualpti
- galimi išryškėję protiniai sutrikimai, bet naujų sutrikimų visiškai nesukelia
- apsvaigimo metu gali susilpnėti momentinė atmintis, tiksliau, sunku atlikti įsiminimo reikalaujančias užduotis.
Nuorodos
redaguoti- ↑ [1] Archyvuota kopija 2010-07-24 iš Wayback Machine projekto. Išsami medžiagos vartojimo istorija.
- ↑ [2] Archyvuota kopija 2012-02-05 iš Wayback Machine projekto. Mokslinis University of Arizona pirminis tyrimas – Effects of Psilocybin in Obsessive-Compulsive Disorder.
- ↑ [3] Archyvuota kopija 2011-04-17 iš Wayback Machine projekto. Psilocybin-assisted Psychotherapy in the Management of Anxiety, University of California tyrimo aprašymas.
- ↑ [4] Archyvuota kopija 2006-07-22 iš Wayback Machine projekto.Griffiths RR, Richards WA, McCann U, Jesse R . „Psilocybin can occasion mystical-type experiences having substantial and sustained personal meaning and spiritual significance“. Psychopharmacology (Berl). 2006;187(3):268-83.
- ↑ [5] Archyvuota kopija 2009-03-13 iš Wayback Machine projekto. Mystics Under the Microscope, Search (Paieška) žurnalo straipsnis.
- Bendra informacija
- Bendra informacija Archyvuota kopija 2006-09-01 iš Wayback Machine projekto.
|
Šis su medicina susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |