Prozerpinos pagrobimas

Prozerpinos pagrobimas
Gianlorenzo bernini, ratto di proserpina, 1621-22, 02.jpg
Menininkas Dž. L. Berninis
Metai 1621−1622
Meno kryptis barokas
Medžiagos, technika marmuras
Matmenys 255 cm
Miestas (vieta) Roma, Italijos vėliava Italija
Muziejus Borgezių galerija

Prozerpinos pagrobimas – italų baroko skulptoriaus Džian Lorenco Berninio skulptūra, sukurta 1621−1622 m. ir esanti Borgezių galerijoje Romoje. Laikoma pirmuoju reikšmingu Berninio kūriniu.

Apie skulptūrąKeisti

„Prozerpinos pagrobimas“ buvo viena iš keturių skulptūrų, skirtų dekoruoti kardinolo Scipionės Borgezės vilai prie Romos (dabar Borgezių galerija miesto viduryje). Pirmasis užmokęstis už darbą Berniniui atliktas 1621 m. birželį ir skulptūra atgabenta į paskirties vietą 1622 m. rugsėjį. Greitu laiku dėl konkrečiai nežinomų priežasčių skulptūra buvo padovanota kardinolui Liudovikui Liudovisiui, naujai išrinkto popiežiaus Grigaliaus XV-ojo sūnėnui, ir perkelta į Liudovisio vilą. 1908 m. skulptūrą nupirko Italijos valstybė ir grąžino į orginalią vietą − Borgezių galeriją.

„Prozerpinos pagrobimas“ sukurtas Ovidijaus poemos „Metamorfozės“ pasakojimų motyvais. Pasak istorijos, požemių dievas Plutonas pamatė Jupiterio ir Cereros dukterį Prozerpiną, renkančią gėles šalia Pergusos ežero Sicilijos saloje. Plutonas ją įsimylėjo ir pagrobė į požemių (anapusinį) pasaulį. Iš pykčio ir liūdesio Cerera nustojo rūpintis dirbamais laukais. Jai nuraminti Jupiteris su Merkurijaus pagalba pasiekė susitarimą su Plutonu: devynis metų mėnesius Prozerpina praleis su motina ir kitais Olimpo dievais, o likusius tris metų žiemos mėnesius praleis su Plutonu požemių karalystėje.

„Prozerpinos pagrobime“ Plutonas pavaizduotas su karūna ir skeptru (nukritęs prie kojų). Jį saugojančiu pavaizduotas trigalvis šuo Cerberis (kitoje grupės pusėje). Plutono figūra spinduliuoja vyrišku tvirtumu ir pasitikėjimu. Pagrobiamos Prozerpinos figūra atrodo palyginus maža ir trapi, tačiau realybėje yra natūralaus žmogaus dydžio. Šio efekto skulptorius pasiekė iškreipdamas Prozerpinos kūną. Pavaizduota nuo Prozerpinos nukrentanti skraistė, kuri atidengia jos nuogumą. Ši detalė paminėta Ovidijaus. Skulptūra turėjo būti žiūrovo matoma iš frontaliosios pusės, tačiau dabar Borgezių galerijoje ją galima apžiūrėti iš visų pusių ir įsitikinti Prozerpinos figūros natūralumu. Prozerpinos galva nusisukusi virš peties ir pavaizduotos iš akių byrančios ašaros. Berniniui rūpėjo pavaizduoti ne tiek figūras, kiek vykstantį veiksmą. Tai pasiekta derinant figūrų galvų, rankų ir kojų ritmiką.

ŠaltiniaiKeisti