Protagoro prieš Euathlosą paradoksas

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Protagoro prieš Euathlosą paradoksaslogikos ir teisės ribos paradoksas. Pasak legendos, sofistas Protagoras mokė teisės kažkokį Euathlosą. Mokytojas ir mokinys sudarė sutartį, pagal kurią Euathlosas sumokės už mokslą, jei laimės pirmąją savo bylą.

Euathlosas baigęs mokslus užsiėmė politika ir net negalvojo užsiimti išmoktu amatu. Dėl to Protagoras savo mokiniui iškėlė bylą.

„Jei Euathlosas laimės procesą, sumokės už mokslus pagal mūsų sutartį, bet pralaimėjęs procesą turės sumokėti pagal teismo sprendimą.“ – argumentavo Protagoras.
„Garbingas Aukščiausias Teisėjau, jei šita problema bus išspręsta mano naudai, man nereikės mokėti. Jei laimės Protagoras, mano pirmoji byla bus pralaimėta ir pagal sutartį man nereikės mokėti.“ – tvirtino Euathlosas.

Paradoksas atsiranda dėl to, kad teismo sprendimo ir sutarties sąlygos viena kitai prieštarauja. Šioje situacijoje svarbiau nustatyti kas yra svarbiau, teismo sprendimas ar sutarties sąlygos. Protagoro ir Euathloso sakiniai nėra skirtingi. Jie abu daro tą pačią klaidą – nesilaiko nuoseklumo. Jų nuostatą galima pavaizduoti vienu sakiniu:

„Jeigu teismo sprendimas man bus palankus, aš jį gerbsiu, kitu atveju vadovausiuosi sutartimi.“