Prohibicija

Prohibicija arba sausasis įstatymas (angl. prohibition) – įstatymas, pagal kurį draudžiama arba ribojama gaminti, pardavinėti, importuoti, eksportuoti alkoholinius gėrimus. Terminas^[1] taip pat taikomas laikotarpiui, kai veikė šie įstatymai, nusakyti. Labiausiai žinomas įstatymas priimtas JAV 1919 m. ir veikęs iki 1933 m., bet tokie įstatymai buvo taikomi ir kitose valstybėse.

Šio įstatymo priėmimo motyvai buvo alkoholizmo plitimas, „visuomeninės moralės“, gyventojų gyvenimo prastėjimas, darbo našumo mažėjimas, žaliavų, naudotų spirito gamybai, grūdinių kultūrų taupymo poreikis.

Vienokie ar kitokie įstatymai, ribojantys alkoholio vartojimą, veikė ar veikia dešimtyse valstybių. Vienose jie tik riboja alkoholio reklamą bei asmenų, kuriems galima parduoti alkoholį amžių, kitose visai draudžiamas bet koks pardavimas ar vartojimas. Pavyzdžiui, alkoholio vartojimas kai kuriose islamo šalyse draudžiamas pagal Islamo teisę.

Sausasis įstatymas Rusijoje ir TSRS redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Antialkoholinė kampanija Tarybų Sąjungoje.

1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Rusijoje buvo įvestas sausasis įstatymas, nors kitose kariaujančiose šalyse (Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje) buvo įvesti daliniai apribojimai. Rusijoje stiprūs alkoholiniai gėrimai buvo pardavinėjami tik restoranuose, o mažmeninė vodkos prekyba buvo visiškai uždrausta.

Kaip atsakas, atsirado daug įstatymo apėjimo būdų. Norint įeiti į įstaigą, kurioje pardavinėjo degtinę, reikėjo, kad kliento išvaizda atitiktų „reikalavimus“. Už nedidelį mokestį buvo galima gauti baltą apykaklę „nuomai“, kuri leisdavo netrukdomai įeiti. Atsirado praktika pardavinėti gėrimus arbatinukuose kaip arbatą ar grafinuose kaip girą. Labai greitai prekeiviai pradėjo prekiauti spiritu per vaistines. Buvo nurodyta spiritą pardavinėti tik pagal receptus, bet ir tai buvo lengvai apeinama.

Aktyviai pasireiškė ir parfumerijos gamintojai. Pasirodė daug specialių odekolono rūšių, kurie buvo skirti daugiausia „vidiniam vartojimui“. Tuo pat metu pradėjo plisti narkotikai.

Sausasis įstatymas ir degtinės monopolija Rusijoje išsilaikė iki 1925 m.

1985 m. gegužės 16 d. Aukščiausios Tarybos prezidiumas išleido įstatymą „Dėl kovos su girtuoklyste ir alkoholizmu“, liaudyje pavadintu „Pusiau sausu įstatymu“. Tada pavyko kažkiek sumažinti gėrimą ir mirtingumą,^[2] bet padidėjo praktiškai TSRS laikais neegzistavusi narkomanija, nelegalios naminukės gamyba.^[3]

Prohibicija JAV redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Sausasis įstatymas JAV.

Švediškas plakatas, 1922 m.

Alkoholį ribojantis ženklas Australijoje

Pirmieji alkoholio vartojimo draudimai buvo priimti Šiaurės Amerikos valstijose nuo XIX a. vidurio. Nuo 1846 iki 1855 m. sausasis įstatymas buvo įvestas 13 valstijų, bet paskui jį atšaukdavo ir paskelbdavo antikonstituciniu.

XIX a. spiritinių gėrimų priešininkai pradėjo įgauti politinę jėgą ir siekti atitinkamų ribojimų. 1905 m. sausasis įstatymas veikė Kanzase, Meine, Nebraskoje ir Šiaurės Dakotoje, 1912 m. jau apėmė devynias valstijas, 1916 m. – 26 valstijas. JAV įsitraukus į Pirmąjį pasaulinį karą, vadovybė stengėsi gelbėti grūdų atsargas, ir prohibicijos šalininkai pasiekė draudimą gaminti spiritinius gėrimus.

1917 m. JAV Kongresas priėmė ir nukreipė patvirtinti valstijoms projektą dėl Konstitucijos 18-osios pataisos apie „sausojo įstatymo“ įvedimą. 1917 m. rugsėjo mėnesį valstybėje buvo sustabdyta viskio gamyba, 1919 m. gegužės mėn. nustota virti alų.

1919 m. priimtas Volstedo įstatymas, reglamentuojantis priverstinį 18-osios JAV Konstitucijos pataisos priėmimą (nors jį ir vetavo JAV prezidentas V. Vilsonas).

1919 m. liepos 1 d. JAV teritorijoje buvo visiškai uždrausta spiritinių gėrimų gamyba, 1920 m. sausio 16 d. įsigaliojus Aštuonioliktajai pataisai. Antialkoholinės priemonės buvo labai nepopuliarios, be to, jos iš esmės pablogino nacionalinę ekonomiką ir padidino organizuotą nusikalstamumą, kūrėsi naujos priešiškos kriminalinės grupuotės ir mafijos šeimos (Purpurinė gauja Detroite, Penkios šeimos Niujorke, Čikagos grupuotė ir kt.). Gangsterių grupės (butlegeriai) pelnėsi iš kontrabandos ir pogrindinės prekybos, kuri nebuvo apmokestinta, nelegalus alkoholis liejosi spykyzy tipo užeigose, korumpuota teisėsauga buvo bejėgė. Spaudžiant visuomenei, 1933 m. gruodžio mėnesį buvo priimta Dvidešimt pirmoji Konstitucijos pataisa, panaikinusi visuotinį „sausąjį įstatymą“.

Atskirose valstijose apribojimai buvo palikti. Oklahomos, Kanzaso ir Misisipės valstijos liko sausosiomis valstijomis iki 1948 m. Misisipės valstija panaikino apribojimus paskutinė (1966 m.). Iki šiol atskirose JAV teritorijose egzistuoja sausosios apygardos.