Prienų miškai

Prienų miškai ties Senaūčiu

Partizano kapas Skersabalių miške

Ties Giraitiškėmis

Prienų miškai – miškų masyvas Lietuvoje, Prienų rajone, į vakarus ir pietvakarius nuo Prienų. Priklauso Prienų miškų urėdijai (Prienų ir Meškapievio girininkijoms). Apima 73,6 km² plotą.

Masyvą sudaro Prienų šilas, Mačiūnų, Meškapievio (Miškapievių), Skersabalio, Naravų, Dūmiškių, Išmanų miškai. Paviršius kalvotas, banguotas. Dirvožemiai – jauriniai silpnai sujaurėję ir velėniniai jauriniai smėliai ir priemoliai. Rytiniu pakraščiu teka Nemunas, o miškais – jo intakai (Revuona, Drubengis, Vadė, Vilkupis). Lomose yra nedidelių pelkių bei užželiančių ežerėlių.

Medynai:

• pušynai: 84 %
• eglynai: 13 %
• beržynai: 2 %
• drebulynai: 1 %

Jaunuolynai sudaro 30 % medynų, pusamžiai medžiai 51 %, pribręstantys 5 %, brandūs 14 %.

Prienų miškuose gyvena elniai, briedžiai, stirnos, lapės, šernai, usūriniai šunys, opšrūs, kiaunės, voverės, bebrai, ondatros, įvairūs paukščiai: jerubės, slankos, tetervinai, plėšrieji. Iki 1995 m. Prienų šile augo aukščiausia Lietuvos eglė (45 m), čia gausu kitų senų ir išlakių medžių. Mačiūnų miško 2 kvartale riogso Šiauliškių akmuo, o Naravų miško 63 kvartale stūkso Naravų piliakalnis. Rytinė Prienų miškų dalis patenka į Nemuno kilpų regioninį parką.

Prienų miškus kerta plentai  A16  Vilnius–Prienai–Marijampolė ,  130  Kaunas–Prienai–Alytus  ir  189  Prienai–Skriaudžiai . Miškuose ir gretimais įsikūrę kaimai: Ignacava, Mačiūnai, Meškapievės, Prienlaukys, Senaūtis, Skersabalis, Dūmiškės, Užbaliai, Mieleišupis, Skuigė, Tartupis, Vazgaikiemis, Išmanai, Žiegždriai, Paduoblis, Naravai, Giraitiškės.