Prekybos kliūtis – vyriausybės nustatytas apribojimas tarptautinei prekybai.

Dauguma prekybos kliūčių veikia tuo pačiu principu – prekyba yra apmokestinama, dėl ko didėja gamybos kaštai, o tai, savo ruožtu, kelia parduodamų produktų kainas. Jei dvi ar daugiau šalių pakartotinai naudoja prekybos kliūtis viena prieš kitą, kyla prekybos konfliktas.

Ekonomistai paprastai sutinka, jog prekybos kliūtys yra žalingos priemonės ir mažina bendrą ekonominį efektyvumą, tai paaiškinama lyginamojo pranašumo teorija. Teoriškai laisvoji prekyba apima visų tokių prekybos barjerų panaikinimą, išskyrus galbūt tuos, kurie būtini sveikatos ir nacionaliniam saugumui užtikrinti. Tačiau praktiškai net ir tos šalys, kurios skatina laisvą prekybą, aktyviai subsidijuoja tam tikras pramonės šakas, pavyzdžiui, žemės ūkį arba plieno pramonę.

Skirstymas redaguoti

Prekybos kliūtys būna dviejų tipų: tiesioginės (muitai ir kvotos) ir netiesioginės (kokybės reikalavimai, licencijos).[1]

Išnašos redaguoti