Prekosai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Prekosai
Sukūrimo vieta	Prancūzija
Kilmė	rambulje x leisteriai

Prekosai – plonavilnės ir greit bręstančios merinosinės mėsinio–vilninio tipo avys. Tokią avių produktyvumo kryptį lėmė XIX a. II pusėje Europoje atsiradusi didelė paklausa ir aukšta kaina mėsai, o tuo pačiu ir avienai. Mėsiniai–vilniniai merinosai pirmiausia buvo išvesti Prancūzijoje, mišrinant plonavilnes rambulje avis su pusiau plonavilniais mėsiniais Anglijos leisterių avinais. 1870 m. buvo suformuoti du minėtų avių tipai – stambesnių ir mėsingų (suassone) bei vidutinių ir vilningų (šatimone), įgavusių prekosų vardą, reiškiantį greitą brendimą. Vėliau šios avys išplito Vokietijoje, Rusijoje, Ukrainoje, o iš ten 1949 m. buvo atvežtos ir į Lietuvą vietinių šiurkščiavilnių avių gerinimui. Prekosai buvo sėkmingai naudojami išvedant ir kitas plonavilnių mėsinių avių veisles.

Suaugę prekosų avinai sveria 80–100 kg, ėriavedės – 50–60 kg. Avių vislumas – 140–150 %, o ėriukai per parą priauga po 150–300 g. Nuo avių prikerpama po 3–6 kg 7–10 cm ilgio ir 21–25 mikronų storio baltos vilnos. Lietuvoje prekosai sudaro apie 3 % visų mėsinių veislių avių.