Pravieniškės
Kitos reikšmės – Pravieniškės II.
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Pravieniškės |
||
| Koordinatės | 54°54′27″š. pl. 24°13′13″r. ilg. / 54.9076°š. pl. 24.2202°r. ilg.Koordinatės: 54°54′27″š. pl. 24°13′13″r. ilg. / 54.9076°š. pl. 24.2202°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kaišiadorių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pravieniškių seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 3 993 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
PravieniškėsVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Proweniszki | |
Pravieniškės (anksčiau Pravieniškės I ir Pravieniškės II) – kaimas Kaišiadorių rajone, abipus geležinkelio Vilnius–Kaunas. Seniūnijos centras, seniūnaitija. Yra geležinkelio stotis.
Veikia S. Tijūnaičio pagrindinė mokykla, biblioteka, įsikūręs folkloro ansamblis.
GeografijaKeisti
Vakariniu kaimo pakraščiu teka Praviena. Šiaurinėje dalyje yra įkalinimo įstaiga.
Pravienos hidrografiniame draustinyje, ant aukšto šlaito auga Pravieniškių eglė (gamtos paminklas), 3,3 m apimties ir 35 m aukščio.
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
 |
KAUNAS – 12 km Karčiupis |
| |||||||||
|
|||||||||||
| RUMŠIŠKĖS – 5 km | KAIŠIADORYS – 20 km | ||||||||||
IstorijaKeisti
Pravieniškių geležinkelio stotis pirmą kartą žemėlapyje buvo pažymėta 1863 m.[2] Prieš II pasaulinį karą Pravieniškės buvo išsidėsčiusios abipus geležinkelio ruožo: šiaurinė dalis vadinosi Pirmosiomis Pravieniškėmis, o pietinė – Antrosiomis. Vėliau visa gyvenvietė prie geležinkelio imta vadinti Pirmosiomis, o naujoji gyvenvietė už kelių kilometrų į šiaurę – Antrosiomis Pravieniškėmis.
2016 m. spalio 26 d. gyvenvietė sujungta su Pravieniškių II kaimu[3].
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Rumšiškių valsčius | Kaišiadorių apskritis |
| 1950–1954 m. | Pravieniškių apylinkės centras | Kaišiadorių rajonas |
| 1954–1995 m. | Rumšiškių apylinkė | |
| 1995–2000 m. | Rumšiškių seniūnija | Kaišiadorių rajono savivaldybė |
| 2000– | Pravieniškių seniūnija | |
GyventojaiKeisti
 | ||||||
| 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 310 | 406 | 1 206 | 582 | 459 | ||
| 1980 m.[9] | 1986 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | ||
| 1 400 | 474 | 506 | 562 | 459 | ||
| ||||||
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ „Kaišiadorių rajono savivaldybė - Pravieniškių seniūnija“. kaisiadorys.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-26. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.
- ↑ Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių nustatymo, panaikinimo ir teritorijų ribų nustatymo
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Pravieniškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 905 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Pravieniškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 184 psl.
- ↑ Pravieniškės I. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 435 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- Pravieniškės. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 375 psl.