Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis

Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis
Karpiai
Karpiai
Karpiai
Gimė 1814 m. kovo 29 d.
Joniškėlis
Mirė 1872 m. sausio 23 d. (57 metai)
Bauskė
Tėvas Eustachijus Karolis Karpis
Motina Paulina Pliaterytė
Sutuoktinis (-ė) Antanina Antanavičiūtė
Scholastika Antanavičiūtė
Vaikai Su Antanina Antanavičiūte:
Benediktas Jokūbas Ignacijus Povilas Chrizostomas Petras Karpis
Mauricijus Juozapas Pranciškus Steponas Petras Karpis
Su Scholastika Antanavičiūte:
Juozapas Antanas Steponas Karpis
Paulina Elena Karolina Karpytė

Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis (1814 m. kovo 29 d., pakrikštytas 1814 m. balandžio 2 d. Joniškėlio  bažnyčioje – 1872 m. sausio 23 d. Bauskė) – Rusijos imperijos valstybės ir švietimo veikėjas, mecenatas.[1]

Kilęs iš Lietuvos bajorų Karpių giminės Joniškėlio šakos. Tėvas Eustachijus Karolis Karpis, motina Paulina Pliaterytė. Broliai Felicijonas Karpis, Konstancijus Karpis, (18231870 m.), Eustachijus Karpis (18261852 m.) Tėvai jo krikšto proga surengė šventę visai parapijai. Jo krikšto tėvų buvo 121 pora – aplinkinių kaimų valstiečiai su savo žmonomis.

Pirmoji žmona Antanina Antanavičiūtė, su ja turėjo sūnus Benediktą ir Mauricijų. Žmonai mirus vedė jos seserį Scholastiką Antanavičiūtę. Su ja susilaukė sūnaus Juozapo ir dukters Paulinos Elenos Karolinos.

Pagal 1868 m. gruodžio 20 d. dalybų aktą jam atiteko Moliūnai su priklausančiais Baluškiais ir kitais kaimais, JanuškosPaežerių rakto, PuodiškiaiLinkuvos rakto, Klovainiai ir Sujetai. Pagal 1871 m. gruodžio 9 d. dalybų aktą, surašytą mirus broliui Konstantinui Karpiui tapo Naujamiesčio (su priklausančiais Naujasode, Liberiškiu, Zasanžoniais, Gustoniais, Navaršoniais ir Tupikais) ir Jasnagurkos dvarų paveldėtoju. Jo valdos sudarė 27 357 dešimtines.

Biografija

redaguoti

1831 m. sukilimo dalyvis, išgarsėjo kaip generolo H. Dembinskio adjutantas. Po sukilimo gyveno uždarą gyvenimą, šalinosi žmonių, nesueidavo net su broliu. Daug laiko praleisdavo skaitydamas knygas. 1863 m. sukilimui nepritarė, po jo apsigyveno Bauskėje.

Nuorodos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija. IX t. 2006 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas