Atverti pagrindinį meniu

Pranciškus Boguševičius

Pranciškus Boguševičius
Francishak Bahushevich - bf 1890 AD grey.jpg
Pranciškus Boguševičius 1890 metais
Gimė 1840 m. kovo 21 d.
Svironys, Rusijos imperija
Mirė 1900 m. balandžio 28 d. (60 metų)
Kušlėnuose, Ašmenos rajonas, Rusijos imperija
Veikla Rašytojas, poetas, advokatas
Commons-logo.svg Vikiteka Pranciškus BoguševičiusVikiteka

Pranciškus Boguševičius arba Francišakas Boguševičius (brus. Францішак Багушэвіч, 1840 m. kovo 21 d. Svironyse, Rusijos imperija – 1900 m. balandžio 28 d. Kušlėnuose, Ašmenos rajonas, Rusijos imperija) – baltarusių rašytojas, poetas, 1863 m. sukilimo dalyvis, advokatas, laikomas baltarusių literatūros klasiku.

BiografijaKeisti

Gimė 1840 m. kovo 21 d. Svironyse. 1846 m. su tėvais persikraustė gyventi į Kušlėnus. 1861 m. baigė gimnaziją Vilniuje ir įstojo į Sankt Peterburgo universiteto fizikos-matematikos fakultetą, tačiau už anticarines pažiūras ir dalyvavimą studentų bruzdėjime iš universiteto buvo pašalintas. Grįžęs į gimtinę dirbo mokytoju Dociškėse, kur prasidėjus 1863 m. sukilimui prisijungė prie sukilėlių. Kautynėse Augustavo girioje buvo sužeistas. Po sukilimo, padedamas Jono Karlovičiaus pabėgo į Nižyną, kur 1868 m. baigė vietos teisės licėjų. Baigęs mokslus dirbo advokatu įvairiuose Ukrainos miestuose. Po 1884 m. amnestijos grįžo į gimtinę. Apsigyvenęs Vilniuje dirbo advokatu Vilniaus apygardos teisme, pradėjo kurti poeziją baltarusių kalba, jo kūryboje labai ryškūs folkloro elementai, jis išleido du poezijos rinkinius. Literatūriniai rašytojo pseudonimai – Macej Buračok, Simon Revka iš Borisovo (Symon Reuka z pad Barysawa). Pirmosios dvi knygos buvo išleistos Lenkijoje: „Dudka białaruskaja“ („Baltarusiška dūdelė“) (Krokuva, 1891) ir „Smyk białaruski“ („Baltarusiškas strykas“) (Poznanė, 1894). Jis sukūrė pirmuosius naujosios baltarusių literatūros apsakymus („Tralialionočka“, 1892 m.), liaudiškas noveles („Świadek“, „Polsovščyk“, „Diadina“). Pirmasis iš baltarusių rašytojų gynė gimtąją baltarusių kalbą, literatūrą ir kultūrą. Buvo laikraščio Kraj korespondentas (1885–1891). Buvo didelis Adomo Mickevičiaus kūrybos gerbėjas, kartu su Elze Ožeškiene surengė poeto 100-ųjų gimimo metinių minėjimą. 1898 m. sunkiai susirgo ir mirė 1900 m. balandžio 28 d. Kušlėnuose, palaidotas Župronyse.

ĮamžinimasKeisti

Ašmenoje veikia rašytojui skirtas muziejus. 1997 m. rašytojo vardu buvo pavadinta viena iš Savičiūnų kaimo gatvių. 2001 m. lapkričio 23 d. Savičiūnų kaime ant pastato, kuriame įsikūręs Vilniaus rajono centrinės bibliotekos Savičiūnų kaimo filialas ir kultūros namai, buvo iškilmingai atidengta memorialinė lenta iš marmuro. 2002 m. memorialinė lenta P. Boguševičiui buvo atidengta ant vieno iš Svironių viensėdžio namų sienos. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 9 d. sprendimu Vilniaus rajono centrinės bibliotekos Savičiūnų kaimo filialui buvo suteiktas P. Boguševičiaus vardas. 2009 m. atidengtas paminklas Smurgainyse. 2010 m. rugsėjo 17 d. Vilniuje, ant namo Arklių g. 18 °C buvo atidengta rašytojui skirta memorialinė lenta.[1]

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti