Prancūzijos departamentai
Prancūzijos departamentai (pranc. département – „padalijimas“) – Prancūzijos administraciniai teritoriniai dariniai, kuriuose derinamas valstybės administracijos dekoncentravimas ir vietinių valdžių decentralizavimas.
Istorija
redaguotiPer 1789–1793 m. Prancūzijos Didžiąją revoliuciją, panaikinus karaliaus valstybinę valdžią ir aristokratijos valdžią vietose, vietoje karaliaus suformuotų 83 vietos valdymo institucijų – provincijų 1790 m. vasario 26 d. įstatymu buvo įsteigti 83 departamentai. Kiekviename departamente buvo renkama 36 narių asamblėja, kuri išsirinkdavo savo prezidentą ir paskirdavo direktoriją – vykdomąją valdžią. Kiekvienas departamentas buvo padalytas į 9 apskritis (district), šie į 9 kantonus. Komunų galėjo būti ir daugiau – kiekvienoje gyvenvietėje.
Šios reformos autorius Žanas Kasinis tikėjosi homogenizuoti visą valstybės valdymą, o svarbiausia – panaikinti išskirtines aristokratijos privilegijas. Departamentams pavadinimai buvo suteikti ne pagal jų centrų vardus, kurie asocijavosi su miestus valdžiusių aristokratų vardais, o pagal kalnų, per departamentą tekančių upių ar jų krantus skalaujančių jūrų vardus.
Prasidėjus sėkmingiems Pirmosios respublikos ir Pirmosios Prancūzijos imperijos karams šalies teritorija išsiplėtė, todėl aneksuotuose Belgijos, Nyderlandų, vokiečių pietinių žemių ir Šveicarijos regionuose buvo sudaryti nauji departamentai. 1811 m. departamentų skaičius padidėjo iki 130. Tiktai Roma, Amsterdamas, Hamburgas, Briuselis, Bordo, Orleanas, Marselis ir kai kurie kiti miestai liko prefektūromis, o Ilirijos provincijos (dabartinė Pietų Austrija, Kroatija, Šiaurės Italija, Slovėnija) padalytos į 10 intendatūrų. 1799–1802 m. departamentais buvo ir Jonijos jūros salos – Itakė, Kerkyra bei Zantas (Mer-Egée). 4 departamentai buvo įsteigti Ispanijos šiaurėje. Bet, 1815 m. žlugus imperijai Prancūzijoje liko 86 departamentai.
1848 m. okupavus Alžyrą įsteigti Alžyro, Konstantinos ir Orano departamentai. Antrosios Prancūzijos imperijos metais (1852–1871) administracinė struktūra buvo reformuota. Įsteigti Savojos, Pajūrio Alpių, Sardinijos departamentai. Tačiau po 1871 m. Prancūzijos-Vokietijos karo departamentų sumažėjo iki 86. Tik Versalio taika 1919 m. atstatė Prancūzijos praradimus.
1922 m. Belforo teritorija taip pat tapo departamentu ir jų skaičius padidėjo iki 90. 1946 m. departamentais tapo 4 užjūrio teritorijos – Gvadelupė, Prancūzų Gviana, Martinika ir Rejunjonas. 1947 m. kai kurios Alpių teritorijos prijungtos prie Italijos, todėl sumažėjo ir departamentų teritorijos. 1962 m. nepriklausomybę išsikovojo Alžyras. 1964 m. reorganizuotas Il de Fransas ir buvusiame Senos departamente įsteigti keturi departamentai – Paryžius, Aukštutinė Sena, Sena-Sen Denis ir Marnos slėnis, Senos ir Uazos departamentas padalytas į tris. 1967 m. reorganizuotas Liono regionas, 1975 m. – Korsika, tad 1976 m. departamentų skaičius padidėjo iki 100. Tačiau tiek departamentų teritorijos, tiek jų pavadinimai keičiami iki šių dienų.
Institucijų raida
redaguoti1790–1795 m. visa vietinė valstybės valdžia buvo sukoncentruota kantonuose, o komunos turėjo pilną savivaldos autonomiją. 1800 m. vasario 17 d. įstatymu departamentus padalijus į apskritis, jose buvo įsteigtos valstybės skiriamų pareigūnų – prefektų ir subprefektų pareigybės bei renkamos prefektūrų tarybos. Departamente buvo renkama Generalinė taryba (conseil général). Nuo 1871 m. Generalinė taryba renkama visuotiniuose rinkimuose kartu su kantonų tarybomis.
2004 m. atlikus valdymo decentralizavimo reformą departamentuose liko socialinės ir ekonominės paramos, valstybinių kelių, švietimo ir paveldėjimo klausimai.
Numeravimas
redaguotiJau 1790 m. siekiant palengvinti pašto darbą departamentams buvo suteikti numeriai nuo 01 iki 83. Ant kiekvieno laiško ar siuntos buvo privalu rašyti departamento pašto kodą. 1922 m. departamentai pernumeruoti pagal abėcėlę nuo Nr. 01 – Enas (l‘Ain) iki Nr. 89 Jona (l’Yonne). Belforto teritorijai tapus departamentu jai suteiktas 90 numeris.
Tačiau 1964 m. reorganizavus Il de Fransą Paryžiui buvo paliktas Senos departamento numeris – 75, o Ivlinui – Senos ir Uazos numeris – 78. Kitiems naujiems departamentams suteikti numeriai nuo 91 iki 95. 1976 m. padalytai Korsikai jos Pietų Korsikos departamentui suteiktas 2A numeris, Šiaurės, Aukštutinei Korsikai – 2B. Užjūrio departamentams liko numeriai nuo 971 iki 974, nes Nr.96 nenaudojamas. Pagal tradiciją numeriai suteikti ir užjūrio teritorijoms, kuriose departamentų nėra – Sen Pjeras ir Mikelonas – 975, Majotas – 976, Volis ir Futūna – 986, Prancūzų Polinezija – 987 ir Naujoji Kaledonija – 988. Monakas, nors ir nėra Prancūzijos dalis, savo paštui žymėti pasinaudojo 98 numeriu.
Departamentų ir apskričių numeravimas taip įsišaknijo net kasdieninėje prancūzų kalboje, kad numeraciją pradėta naudoti net tik pašto koduose, bet ir automobilių valstybiniuose numeriuose, ir net socialinio draudimo pažymėjimuose.
Departamentų pabaiga?
redaguotiPastaruoju metu Prancūzijoje manoma dar labiau decentralizuoti valdymą, kai kurias departamentų pareigas perduodant regionams, o kitas- kantonams ir municipalitetams. Tokiu atveju departamentai liktų nebereikalingi.
Departamentų sąrašas
redaguotiNr. | Lietuviškai | Prancūziškai |
01 | Enas | Ain |
02 | Ena | Aisne |
03 | Aljė | Allier |
04 | Aukštutinio Provanso Alpės | Alpes-de-Haute-Provence |
05 | Aukštutinės Alpės | Hautes-Alpes |
06 | Pajūrio Alpės | Alpes-Maritimes |
07 | Ardešas | Ardèche |
08 | Ardėnai | Ardennes |
09 | Arježas | Ariège |
10 | Obas | Aube |
11 | Odas | Aude |
12 | Averonas | Aveyron |
13 | Ronos delta | Bouches-du-Rhône |
14 | Kalvadosas | Calvados |
15 | Kantalis | Cantal |
16 | Šaranta | Charente |
17 | Pajūrio Šaranta | Charente-Maritime |
18 | Šeras | Cher |
19 | Korezas | Corrèze |
2A | Pietų Korsika | Corse-du-Sud |
2B | Aukštutinė Korsika | Haute-Corse |
21 | Kot d'Oras | Côte-d’Or |
22 | Kot d'Armoras | Côtes-d’Armor |
23 | Krezas | Creuse |
24 | Dordonė | Dordogne |
25 | Du | Doubs |
26 | Dromas | Drôme |
27 | Eras | Eure |
28 | Eras ir Luara | Eure-et-Loir |
29 | Finisteras | Finistère |
30 | Garas | Gard |
31 | Aukštutinė Garona | Haute-Garonne |
32 | Žeras | Gers |
33 | Žironda | Gironde |
34 | Hero | Hérault |
35 | Ilis ir Vilenas | Ille-et-Vilaine |
36 | Endras | Indre |
37 | Endras ir Luara | Indre-et-Loire |
38 | Izeras | Isère |
39 | Jura | Jura |
40 | Landai | Landes |
41 | Luaras ir Šeras | Loir-et-Cher |
42 | Luara | Loire |
43 | Aukštutinė Luara | Haute-Loire |
44 | Atlanto Luara | Loire-Atlantique |
45 | Luarė | Loiret |
46 | Lo | Lot |
47 | Lo ir Garona | Lot-et-Garonne |
48 | Lozeras | Lozère |
49 | Menas ir Luara | Maine-et-Loire |
50 | Manšas | Manche |
51 | Marna | Marne |
52 | Aukštutinė Marna | Haute-Marne |
53 | Majenas | Mayenne |
54 | Mertas ir Mozelis | Meurthe-et-Moselle |
55 | Mezas | Meuse |
56 | Morbihanas | Morbihan |
57 | Mozelis | Moselle |
58 | Njevras | Nièvre |
59 | Šiaurė | Nord |
60 | Uaza | Oise |
61 | Ornas | Orne |
62 | Pa de Kalė | Pas-de-Calais |
63 | Piui de Domas | Puy-de-Dôme |
64 | Atlanto Pirėnai | Pyrénées-Atlantiques |
65 | Aukštutiniai Pirėnai | Hautes-Pyrénées |
66 | Rytų Pirėnai | Pyrénées-Orientales |
67 | Žemutinis Reinas | Bas-Rhin |
68 | Aukštutinis Reinas | Haut-Rhin |
69 | Rona | Rhône |
70 | Aukštutinė Sona | Haute-Saône |
71 | Sona ir Luara | Saône-et-Loire |
72 | Sartas | Sarthe |
73 | Savoja | Savoie |
74 | Aukštutinė Savoja | Haute-Savoie |
75 | Paryžius | Paris |
76 | Pajūrio Sena | Seine-Maritime |
77 | Sena ir Marna | Seine-et-Marne |
78 | Ivelinas | Yvelines |
79 | De Sevras | Deux-Sèvres |
80 | Soma | Somme |
81 | Tarnas | Tarn |
82 | Tarnas ir Garona | Tarn-et-Garonne |
83 | Varas | Var |
84 | Vokliūzas | Vaucluse |
85 | Vandėja | Vendée |
86 | Vjenas | Vienne |
87 | Aukštutinis Vjenas | Haute-Vienne |
88 | Vogėzai | Vosges |
89 | Jonas | Yonne |
90 | Belforo teritorija | Territoire de Belfort |
91 | Esonas | Essonne |
92 | Aukštutinė Sena | Hauts-de-Seine |
93 | Sena-Sen Deni | Seine-Saint-Denis |
94 | Marnos slėnis | Val-de-Marne |
95 | Uazos slėnis | Val-d’Oise |
97 | Užjūrio departamentai | Départements d’outre-mer |
971 | Gvadelupė | Guadeloupe |
972 | Martinika | Martinique |
973 | Prancūzijos Gviana | Guyane |
974 | Rejunjonas | Réunion |
Nuorodos
redaguoti- France: Administrative Division (Citypopulation.de)
- Regions of France (Statoids.com)