Prancūzų katedra
| Prancūzų katedra | |
|---|---|
| |
| Bažnyčia 2007 m. | |
| Vieta | Berlynas, Frydrichštato rajonas |
| Architektas | Louis Cayart ir Abraham Quesnay |
| Statybų pabaiga | 1705 m. |
| Paskirtis | reformatų bažnyčia |
Berlyno Prancūzų katedra (vok. Französischer Dom) – vėlyvojo baroko stiliaus reformatų bažnyčia Berlyne.
Ši katedra buvo pastatyta hugenotų bendruomenei Berlyne, kuri čia buvo radusi prieglobstį po 1598 m. išleisto Nanto edikto. 1701–1705 m. čia buvo pastatyta kukli bažnyčia, kurią suprojektavo architektai Lui Kajaras ir Abrahamas Kuesnė. Ši katedra yra 1688 m. sugriautos hugenotų bažnyčios, esančios Šarentone, Prancūzijoje, kopija. 1754 m. bažnyčioje pastatyti vargonai. Bažnyčia buvo itin apgriauta per Antrąjį pasaulinį karą, atstatyta 1977–1981 m.[1]
Šio statinio išskirtinis bruožas – masyvus cilindro formos bokštas, kurio pagrindą juosia korintinis kolonų portikas. Bokštas ir portikas 1785 m. pristatyti prie bažnyčios pagal Karlo fon Gotardo projektą. Katedroje įkurtas hugenotų muziejus, kuriame pasakojame apie hugenotų istoriją Prancūzijoje ir Bradenburge. 66 m aukštyje įsikūrusi apžvalgos aikštelė yra aukščiausia miesto istorinė vieta.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Werner Gahrig, Unterwegs zu den Hugenotten in Berlin. Historische Spaziergänge, Institut für vergleichende Staat-Kirche-Forschung (ed.), 2nd, ext., and corr. ed., Berlin: Das Neue Berlin (edition ost), 2000, p. 163. ISBN 3-360-01013-2