Pranas Vainauskas (1899 m. sausio 26 d. Gasčiūnuose, Joniškio vlsč., Šiaulių apskr. – 1977 m. birželio 19 d. Niujorke, JAV)[1] – Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas.

Biografija redaguoti

 
Lietuvos laikinosios Vyriausybės posėdis Kaune. Pirmininkauja Juozas Ambrazevičius, iš kairės: Jonas Matulionis, Juozas Senkus, Balys Vitkus, Pranas Vainauskas, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis , Ksaveras Vencius, Vytautas Grudzinskas. Iš dešinės: Jonas Šlepetys, Stasys Raštikis, Adolfas Damušis, Juozas Pajaujis, Antanas Novickis, Leonas Prapuolenis, Mečislovas Mackevičius.

Gimė Gasčiūnų bažnytkaimyje. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Ateitininkas nuo 1911 m. Karo metu mokslą tęsė M. Yčo gimnazijoje Voroneže. 1919 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, baigė Karo mokyklos antrąją laidą. 1922 m. būdamas leitenantas išėjo į atsargą. 19221927 m. studijavo Lietuvos universiteto Teisės fakulteto Teisės skyriuje. 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis. 19231926 m. vykdė žemės reformą. 19271939 m. dirbo Finansų ministerijos Prekybos departamente, Klaipėdos muitinės viršininku, Klaipėdos laisvosios zonos valdyboje. 1941 m. Laikinosios vyriausybės prekybos ministras.

Įsikūrus Lietuvių frontui, dalyvavo LF vadovaujančiojoje grupėje ir šios grupės pagrindu sudarytame Lietuvių fronto vadovaujančiajame centre, buvo įpareigotas plėsti LF veiklą Kaune. Įkūrus Tautos Tarybą įsitraukė į jos veiklą, dalyvavo aptariant LF programą, rašė straipsnius į LF spaudą.

Artėjant antrajai sovietų okupacijai 1944 m. pasitraukė į Vakarų Europą, vėliau – į Jungtines Valstijas[2].

Išnašos redaguoti

  1. "Draugas" laikrastis, Chicago, 1977.06.21, 1 psl.
  2. Biografija „Aidai“