Pralaja (skr. प्रलय = IAST: pralaya- „palaja, išskydimas, išnykimas“) – visuotinis išnykimas, pasaulio pabaiga hinduizmo kosmologijoje. Šiuo žodžiu nusakomas katastrofiškas pasaulio sunaikinimas kalijugos pabaigoje. Pasak puraninių tekstų, kiekvieno eono (jugos) pabaigoje kūryba liaujasi ir prasideda nyka. Su pralaja paprastai siejamas Šivos veikimas. Puranose pralaja nupasakojama kaip visuotinis gaisras, po kurio kyla didelis tvanas, pasaulis sugrįžta į pirminį chaosą, iš kurio vėl gali gimti kūryba. Neapreikšties laikmetis po pralajos vadinamas Brahmos naktimi, o apreikšties metas vadinamas Brahmos diena.[1]

Kai kuriuose skiriamos pralaja ir mahapralaja („didžioji palaja“): pralajos metu sunaikinami tik žemutiniai pasauliai, o mahapralajos – visas kosmosas.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Pralaya.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 166