Prūsijos karalystė

(Nukreipta iš puslapio Prūsijos karalius)

Prūsijos karalystė (vok. Königreich Preußen) – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros. Karalystę 1701 m. sausio 18 d. vietoje Prūsijos hercogystės įkūrė kurfiurstas Frydrichas III, tuo pačiu tapdamas Prūsijos karaliumi Frydrichu I. Naujoji karalystė pakeitė faktiškai unijoje egzistavusią Brandenburgo-Prūsijos valstybę ir gyvavo iki Lapkričio revoliucijos ir po jos įvykusio Prūsijos karaliaus sosto atsisakymo 1918 m. lapkričio 9 d.

Prūsijos karalystė
vok. Königreich Preußen
Vokietijos imperijos dalis (1871–1918)

 

1701 – 1918
Flag herbas
Vėliava
(1892–1918)
Herbas
(1873–1918)
Devizas
Suum cuique
Location of Prūsijos karalystė
Location of Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė (raudona) Vokietijos imperijoje 1871–1918 m.
Sostinė Berlynas
Kalbos Vokiečių
Valdymo forma Absoliutinė monarchija (iki 1848)
Konstitucinė monarchija (nuo 1848)
Karalius
 1701–1713 (pirmas) Frydrichas I
 1888–1918 (paskutinis) Vilhelmas II
Istorija
 - Frydricho I karūnacija 1701 m. sausio 18 d.
 - Vienos kongresas 1815 m. birželio 9 d.
 - Vokietijos suvienijimas 1871 m. sausio 18 d.
 - Vilhelmo II sosto atsisakymas 1918 m. lapkričio 28 d.
Gyventojai
 - 1816 10 349 031 
 - 1871 24 689 000 
 - 1910 40 169 219 
Valiuta Reichstaleris (1701–1750)
Prūsijos taleris (1750–1857)
Goldmarkė (1873–1914)

XVIII a. Prūsijos karalystė buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje. XIX a. viduryje jos valdovų pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Po 1871 m. suvienijimo Prūsija tapo Vokietijos imperijos autonomine dalimi, iki 1918 m. revoliucijos, o faktiškai iki 1934 m. sausio 30 d. turėjusia savą vyriausybę, parlamentą ir vietinius įstatymus. Sostinė 1701 m. Karaliaučius, nuo 1772 m. Berlynas, 18061807 m. Klaipėda.

Istorija

redaguoti
 
Prūsijos vėliava 1701 m.
 
Pomerelijos ir Prūsijos istorija
Prūsijos priešistorė
Pomerelijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija
Kryžiaus žygiai į Prūsiją
Vokiečių ordinas
Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng.
Brandenburgas-Prūsija
Prūsijos karalystė:
Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija
Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas
Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis)

Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir Prūsijos hercogas Frydrichas Vilhelmas, miręs 1688 m. gegužės 9 d., savo valdas paliko sūnui Frydrichui, kuris 1701 m. sausio 18 d. Karaliaučiaus katedroje buvo karūnuotas Prūsijos karaliumi, o Brandenburgo-Prūsijos valstybė pakelta į Prūsijos karalystės rangą. Iki tol Šventojoje Romos imperijoje karalystės statusą turėjo tik Bohemija, tačiau Frydrichui pavyko įtikinti imperatorių Leopoldą I suteikti jam karaliaus titulą mainais į paramą ginklais Ispanijos įpėdinystės kare (1701–1714 m.). Faktiškai pirmuoju tikru Prūsijos karalystės karaliumi tapo tik jo sūnus Frydrichas Vilhelmas I 1713 m., kai įsigaliojo Utrechto sutartis.

1772 m. Per I Abiejų Tautų respublikos padalijimą Prūsija realizavo ilgai puoselėtą sumanymą sujungti Brandenburgą su Rytų Prūsija, o gavusi Vyslos žiotis, ėmė kontroliuoti Lenkijos prekybą su Vakarų Europa. 1793 m. Per II padalijimą Prūsijai atiteko Gdanskas, Torunė, Poznanė. Per III padalijimą ji prisijungė Lietuvos Užnemunę, dalį Palenkės ir Mazoviją su Varšuva.

18071815 m. Napoleonas Prūsijos karalystės žemėse buvo įkūręs Varšuvos kunigaikštystę. 1815 m. Vienos kongresas Prūsijai atidavė Poznanės provinciją, jai taip pat atiteko Altmarkas, Magdeburgas, Halberštadtas, Nešatelis, Klevė, Marka, Mindenas-Ravensburgas Pareinėje ir Vestfalija.

Administracinis suskirstymas

redaguoti
 
Prūsijos hercogystė ir karalystė 1600-1795 m.
 
Prūsijos karalystė 1806 m.
 
Prūsijos karalystė 1807-1871 m.

1752 m. karaliaus Frydricho II nurodymu vietoje Prūsijos kunigaikštystėje buvusių 3 didelių sričių karalystė buvo suskirstyta į 10 sričių su naujomis įvairaus dydžio apskritimis. Po 3 naujas sritis įsteigta buvusiose Sembos ir Oberlando, 4 – Notangos srityse. Vietoje didžiųjų valsčių – hauptamtų – sukurtos apskritys – kreizai (vok. Kreis). Nuo tada Semboje Žiokų sritį sudarė Žiokų, Žuvininkų ir Noihauseno apskritys. Tepliuvos sritį sudarė Tepliuvos, Labguvos ir Toplaukio apskritys. Įsruties sritį (didžiausią Prūsijoje) sudarė Įsruties, Ragainės, Tilžės ir Klaipėdos apskritys. Atsižvelgiant į vyraujančią tautybę, vienos apskritys buvo vadinamos lietuviškomis, kitos – lenkiškomis, dar kitos – vokiškomis. Buvo sukurtas Lietuvos departamentas bei Rytų Prūsijos departamentas.

Per 18151818 metų administracinę teritorinę reformą, vietoje departamentų sudarius Gumbinės apygardą su 16 apskričių ir Karaliaučiaus apygardą su 20 apskričių, apskritis tapo pastoviu administraciniu teritoriniu vienetu su įvairiomis institucijomis, įvesta apskrities viršininko – landrato pareigybė. Lietuvos provincijoje vietoje buvusių 4 buvo sudaryta 10 apskričių (plotas apie 10 000 km²): Šilutės, Lankos (Pakalnės), Ragainės, Tilžės, Pilkalnio, Stalupėnų, Gumbinės, Įsruties, Darkiemio ir Geldapės (didžioji dalis Klaipėdos apskrities buvo priskirta Karaliaučiaus apygardai). Klaipėdos apskritis su atitinkamomis struktūromis kaip ir kitos Prūsijos apskritys tuomet gavo visišką apskrities statusą (imta vadinti Kreis Memel). Vėliau atskirtos miestų apskritys (vok. Stadkreise) bei krašto apskritys (vok. Landkreise).[1]

Dalys iki 1772 m.

redaguoti

1773-75 m. prijungtos provincijos

redaguoti
 
Prūsijos didžiausia teritorija 1795 m.

Provincijos po 1808 m.

redaguoti
 
Vokietijos imperija nuo 1871 m., kurioje visišką valdžią turėjo Prūsija

Gyventojai ir plotas

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1713 m. ir 1910 m.
1713 m. 1740 m. 1786 m. 1795 m. 1806 m. 1807 m.
1 600 000 2 400 000 5 400 000 8 700 000 9 700 000 8 490 000
1816 m. 1840 m. 1861 m. 1871 m. 1880 m. 1910 m.
10 300 000 15 000 000 18 500 000 24 600 000 27 000 000 40 160 000

Teritorijos raida

Metai 1713 1740 1786 1795 1807 1816 1871
Plotas km² 114 000 119 000 195 000 300 000 158 000 280 000 348 780

Valdovai

redaguoti
 
Prūsijos karaliaus Frydricho karūnavimas

Šaltiniai

redaguoti
  1. Mažosios Lietuvos enciklopedija, I–II t., Vilnius, 2000–2003

Literatūra

redaguoti
  • Otto Büsch, Wolfgang Neugebauer: Moderne preussische Geschichte : 1648–1947. 3 Bände. Berlin 1981, De Gruyter Verlag, ISBN 3-11-008324-8
  • Ingrid Mittenzwei/Erika Herzfeld: Brandenburg-Preußen 1648–1789. Verlag der Nation, Berlin 1. Auflage 1987, ISBN 3-373-00004-1