Prūsų Ylavos apskritis

Ylavos apskritis (vok. Landkreis Preußisch Eylau) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje, Aistmarių pakrantėje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Prūsų Ylava.

Prūsų Ylavos apskritis
Preußisch Eylau

1818 – 1945
Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) po 1905 m.
Valstybė Prūsijos karalystė
Apygarda Karaliaučiaus apygarda
Administracinis centras Prūsų Ylava
Valsčius 10 (1818)
Plotas 1 200 km²

Istorija

redaguoti

Apskrities teritorijoje būta daug gamtos paminklų, baltų dievų kultui skirtų šventųjų ąžuolų, liepų. Vien Toravos apylinkėse iki 1945 m. buvo 417 senų liepų. Gausu aukų, arba velnio, akmenų.

1818 m. apskrities plotas buvo 1200 km², 1939 m. 1228 km². Apskrityje buvo 3 miestai: Prūsų Ylava, Kroicburgas ir Landsbergas, 10 valsčių, 111 seniūnijų.

1945 m. diduma apskrities teritorijos atiteko TSRS, joje sudarytas Kaliningrado srities Bagrationovsko rajonas, pietinis pakraštys atiteko Lenkijai.

Gyventojai

redaguoti

Gyventojų surašymo duomenimis, 1871 m. apskrityje gyveno 50 269 žmonės. Įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[1]

Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Žydai
1890 52 924 51 027 1 094 139
1900 50 607 48 606 1 208
1910 48 746 46 492 1 496
1925 48 405 46 626 1 525 79
1933 49 774 47 646 1 979 56
1939 53 209 49 304 2 610 19

Lietuviai

redaguoti

Iki XVI a. apskrities teritorijoje gyventojų daugumą sudarė prūsai notangai, kuriems bažnyčiose pamokslai būdavo verčiami į gimtąją kalbą. Vėliau daugėjo kolonistų vokiečių. Nuo XVI a. apskrityje, daugiausia jos šiaurėje, apsigyveno lietuvininkai nadruviai, dalis notangų virto lietuvininkais, jiems pamaldos, pvz., Almenhausene, Miuhlhausene, Toravoje laikytos lietuvių kalba. XVI a.- XVIII a. pradžioje dalis prūsų sulietuvėjo, vėliau dauguma vietos gyventojų suvokietėjo. Vokiečiai daugiausia įsikūrė apskrities vakaruose, lenkai – pietuose.[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
  2. Algirdas Matulevičius, Vilius PėteraitisYlavos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 763 psl.

Nuorodos

redaguoti