Povilas Vaitoška (1943 m. gegužės 10 d. Šukionių k., Biržų r.), muzikos mokytojas ir chorvedys.

Biografija redaguoti

Baigęs Vabalninko B. Sruogos vidurinę mokyklą, 19611966 choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos technikume (dėst. A. Liberis). 19711977 neakivaizdiniu būdu muziką studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Klaipėdos fakultetuose (diriguoti mokė K. Kšanas).

Nuo 1966 rudens Vaitkūnų (Anykščių r.) kultūros namų meno vadovas, subūrė nedidelį mišrųjį chorą.

Nuo 1967 Žagarės (Joniškio r.) kultūros namų meno vadovas, suorganizavo mišrųjį chorą ir vokalinius ansamblius.

Nuo 1969 rudens N. Akmenės 2-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorų vadovas. Mokyklos jaunučių chorą parengė 1977 respublikinei moksleivių dainų šventei, o vokalinius ansamblius ir solistus – „Dainų dainelės" zoniniams konkursams. P. Vaitoška taip pat vadovavo N. Akmenės cemento gamyklos kultūros rūmų mišriajam chorui, jį parengė 1970 respublikinei dainų šventei. Suorganizavo ir Akmenės rajono švietimo darbuotojų mišrųjį chorą, kuris 1975 respublikinės dainų šventės konkurse laimėjo trečiąją vietą.

Nuo 1977 rudens P. Vaitoška Rumšiškių (Kaišiadorių r.) vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorų vadovas. Skambus buvo mišrusis choras (60 dalyvių), kuris atlikdavo sudėtingesnes dainas, gražiai pasirodė 1979 mokyklų zoninėse varžybose. Mokytojas Rumšiškių liaudies buities muziejuje padėjo organizuoti etnografinių ir folklorinių ansamblių koncertus ir kitus renginius.

Nuo 1985 Vabalninko B. Sruogos vidurinės mokyklos muzikos mokytojas ir Šukionių kaimo kultūros namų meno vadovas – vadovauja vokaliniams ir instrumentiniams ansambliams. 1995 chorvedžiui suteikta vyresniojo muzikos mokytojo kvalifikacijos kategorija.

P. Vaitoška buvo Akmenės rajono dainų švenčių organizatorius ir vyr. dirigentas, dirigavo Joniškio ir Biržų rajonų dainų šventėse.

Šaltiniai redaguoti

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.