Povilas Karpavičius
| Povilas Karpavičius | |
|---|---|
| Gimė | 1909 m. liepos 1 d. Tbilisis |
| Mirė | 1986 m. gruodžio 25 d. (77 metai) Kaunas |
| Sutuoktinis (-ė) | Alevtina |
| Vaikai | Juta Morozienė, Marina Šurnienė, Aleksandras Karpavičius |
| Veikla | Lietuvos fotografas |
Povilas Karpavičius (1909 m. liepos 1 d. Tbilisyje – 1986 m. gruodžio 25 d. Kaune) – Lietuvos fotografas.
Biografija redaguoti
Sunkiai susirgus tėvui, šeima 1921 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Zarasuose. Studijavo Zarasų Aukštesniojoje komercijos mokykloje, dalyvavo visuomeninėje veikloje, vaidino dramos būrelyje. Vėliau persikėlė į Kauną, kur 1931 m. baigė Kauno žemėtvarkos mokyklą ir įgijo žemėtvarkininko specialybę.
Priimtas Žemės ūkio ministerijos tarnybon įstojo į profesinę Matininkų ir kultūrtechnikų sąjungą. 1959–1966 m. dėstė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume, nuo 1966 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. [1]
1995 m. birželio 20 d. Jad Vašem, Holokausto kankinių ir didvyrių atminties organizacija Izraelio parlamento įsaku – Alevtinai ir Povilui Karpavičiams, karo metu padėjusiems žydams, suteikė Pasaulio tautų teisuolių vardus.
Kūryba redaguoti
Fotografija pradėjo domėtis nuo 1930 m. ir jau nuo 1931 m. pradėjo dalyvauti fotografijos parodose. 1935 m. Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos nariai – fotografijos entuziastai susibūrė į fotosekciją. Šis entuziastų būrelis daug nuveikė populiarindamas fotografiją Lietuvoje – plėtojo matininkų fotomėgėjų veiklą, surengė keletą fotografijos parodų ir konkursų. P. Karpavičius nuo pat pradžios buvo aktyvus fotosekcijos narys.
Kaip fotografas daugiausia kūrė portretus, peizažus, naudojo įvairią fotografijos techniką. Prieškarinio laikotarpio fotografo darbuose vyrauja lietuviško sodžiaus ir gamtos peizažai, žmonių buities ir darbo scenos. Vienas pirmųjų Lietuvoje susidomėjo ir bandė specialias fotografijos technikas – fotografiką. 1939 m. Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos vasaros fotokonkurse pristatė izoheliją „Pelkėje pūkas“, kuri nugalėjo „Įvairenybių“ temoje, ir heteroreljefą „Vėjas“.
Per Antrąjį pasaulinį karą beveik nefotografavo, po jo valdžios užsakymu fotografavo nacių nusikaltimus, įamžino karo nuniokotus Europos miestus, sugriautus pastatus, įtvirtinimus, kelius ir tiltus.
1949 m. susidomėjo spalvotąja fotografija. 1953 m. Vilniuje surengė pirmą personalinę ir pirmą Lietuvoje spalvotosios meninės fotografijos parodą. Pirmas įvaldė izohelijos techniką: 1957 m. sukūrė izopolichromijos techniką (spalvų skyrimo būdas). Tarptautinėje parodoje 1957 m. Vroclave vienintelis atstovavo Tarybų Sąjungai ir vienintelis iš visų dalyvių eksponavo spalvotas izohelines nuotraukas.
Nuo 1963 m. skaitė pranešimus, vedė užsiėmimus įvairių miestų fotoklubuose, paruošė daug įliustruotų fotografinių leidinių, parašė du fotografijos vadovėlius ir nemažai straipsnių. 1964 m. galutinai pasirinko fotografo specialybę.
P. Karpavičius – taikomosios fotografijos pradininkas Lietuvoje, fotomeno ir fototechnikos propaguotojas, vienas ryškiausių pokario spalvotosios fotografijos atstovų. Bendradarbiavo su leidyklomis ruošiant pirmuosius lietuviškus vokus, daugelio leidinių bendraautoris. Fotografijos technikos ir kūrybos klausimais rašė žurnaluose „Mokslas ir gyvenimas“, „Sovetskoje foto“ ir kt. Jo originalių atspaudų paveldas labai nedidelis, 1940 fotografijų ir 270 negatyvų kolekcija saugoma Šiaulių fotografijos muziejuje.
Bibliografija redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 209 psl.