Povilas Karolis Sanguška

Povilas Karolis Sanguška (lenk. Paweł Karol Sanguszko; 16801750 m. balandžio 14 d., Zagaicai) – stambus Lenkijos magnatas, Lietuvos didysis stalininkas (17081709 m.), Lietuvos gvardijos pulkininkas (1711 ]m.), Lietuvos dvaro paiždininkas (1711–1713 m.), Lietuvos dvaro maršalka (1713–1734 m.) ir Lietuvos didysis maršalka (1734–1750 m.), 7-tas Ostrogiškių ordinatas (1720–1750 m.), Kremeneco ir Čerkasų seniūnas. Baltojo erelio ordino kavalierius.

Povilas Karolis Sanguška
Sanguškos
Herbas „Pogon“
Herbas „Pogon“
Gimė 1680 m.
Mirė 1750 m. balandžio 14 d. (~70 metų)
Zagaicai
Tėvas Jeronimas Sanguška
Motina Konstancija Sapiegaitė
Sutuoktinis (-ė) Bronislava Peniažkovna,
Mariana Sanguška,
Barbora Sanguška
Vaikai Jonušas Aleksandras Sanguška,
Konstancija Sanguškaitė,
Antonijus Sanguška,
Ana Sanguškaitė,
Juozapas Paulinas Sanguška,
Kristina Justina Sanguškaitė,
Jeronimas Jonušas Sanguška,
Mykolas Ignotas Saguška,
Kunegunda Sanguškaitė,
Jonušas Modestas Sanguška
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas
Vikiteka Povilas Karolis Sanguška

Biografija

redaguoti

Kilo iš kunigaikščių Sanguškų giminės. Dvariškio ir Suražo seniūno Jeronimo Sanguškos (16511684) ir Konstancijos Sapiegos (1651–1691), Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Povilo Jono Sapiegos dukros, antrasis sūnus. Jo vyresnysis brolis Kazimieras Antanas Sanguška (1677–1706) gavo Lietuvos dvaro maršalkos pareigybę, o sesuo Ana Jekaterina ištekėjo už Lietuvos didžiojo kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos.

 
Sanguškų rūmai. Iziaslavas

1708 metais Povilui Karoliui Sanguškai Stanislovas Leščinskis suteikė Lietuvos didžiojo stalininko pareigybę. Sekančiais, 1709 metais, po Augusto Stipriojo grįžimo iš Lenkijos, neteko tos pareigybės. 1711 buvo paskirtas Lietuvos gvardijos pulkininku ir Lietuvos dvaro maršalka. 1713 metais tapo Lietuvos dvaro maršalka. 1734 metais Povilas Karolis Sanguška gavo Lietuvos didžiojo maršalkos pareigybę.

1720 metais po bevaikio kunigaikščio Aleksandro Liubomirskio (16931720) 6-to Ostrogiškių ordinato mirties, Povilas Karolis Sanguška, vedęs jo seserį Marianą, paveldėjo Ostrogiškių ordinaciją.

Augusto Stipriojo šalininkas. Po jo mirties buvo buvo vienas iš pretendentų 1733 metais į ATR karaliaus karūną (turėjo palaikymą iš Rusijos pusės), po to palaikė Augusto III išrinkimą. Valdė dvarus Ukrainoje, Lietuvoje, Lenkijoje, ir Slovakijoje.

Šeima ir vaikai

redaguoti

Povilas Karolis Sanguška buvo vedę tris kartus. 1706 m. vasario 18 d. pirmąkart vedė Bronislavą Peniažkovną (m. 1707), savo vyresnio brolio Kazimiero Antano našlę.

Antrąkart vedė kunigaikštytę Marianą Liubomirską (16931729), Juozapo Karolio Liubomirskio ir Teofilės Liudvikos Zalavskos jaunesniąją dukrą, dėka vedybų gavo Ostrogiškų ordinaciją. Vaikai:

1735 vedė trečią kartą Barborą Sangušką (1718–1791), Krūnos didžiojo referento Jokubo Dunino (apie 1680–1730) ir Marinos Grudzinskos(m. 1727) dukrą. Vaikai:

Literatūra

redaguoti
  • Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
  • Aleksandrowska Elżbieta, Sanguszkowa Barbara, z: Polski Słownik Biograficzny, tom XXXIV, Wrocław-Warszawa-Kraków 1992–1993, s. 517–521


Politinis postas
Prieš tai:
Mikalojus Pranciškus Oginskis
 
Lietuvos dvaro paiždininkis

17111713
Po to:
Juozapas Pranciškus Sapiega
Prieš tai:
Kazimieras Mykolas Pacas
 
Lietuvos dvaro maršalka

17131734
Po to:
Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė
Prieš tai:
Aleksandras Povilas Sapiega
 
Lietuvos didysis maršalka

17341750
Po to:
Ignotas Oginskis