Potosi departamentas

Potosi departamentas (isp. departamento de Potosí, keč. P'utuqsi suyu, aim. Putusi jach'a suyu) – vienas iš devynių Bolivijos administracinių vienetų, esantis šalies pietvakariuose. Tai daugiausia nederlingas, kalnuotas regionas su didele plynaukšte šiaurės vakaruose, kurioje yra didžiausias pasaulyje druskų ežeras – Ujūnio druskos lyguma. Departamento sostinė – Potosi.

Potosi departamentas
Departamento de Potosí
Valstybė Bolivijos vėliava Bolivija
Administracinis centras Potosi
Provincijų 16
Kontonų 301
Oficialios kalbos ispanų, kečujų
Gyventojų (2001) 709 013
Plotas 118 218 km²
Tankumas (2001) 6 žm./km²

Pavadinimo kilmė redaguoti

Manoma, kad žodis Potosi kilo iš kečujų kalbos žodžio, reiškiančio triukšmą.

Istorija redaguoti

Potosi departamentas buvo įkurtas 1826 m. sausio 23 d. Antonio José de Sucre įsakymu.

1925 m. prie Potosi departamento buvo prijungta žemė iš Argentinos Žužujaus provincijos.

Potosi regionas buvo turtingiausia Ispanijos kolonija, žinoma dėl kasybos pramonės, ypač dėl sidabro gavybos. XIX a sidabro telkiniai baigėsi ir buvo pereita prie kitų metalų (alavo, cinko, vario, švino) kasimo.

Geografija redaguoti

Šiaurėje Potosi departamentas ribojasi su Oruro ir Kočabambos departamentais, pietuose su Argentina, rytuose su Čukisakos ir Tarichos departamentais, vakaruose su Čile.

Potosi departamentą kerta tiek rytinė, tiek vakarinė kalnų grandinės. Departamento šiaurėje yra Ljikos kalnynas (isp. Cordillera de Llica), pietuose – Lipeso Kordiljera (isp. Cordillera de Lípez), rytuose – Vienuolių ir Čičos kalnynai (isp. Cordillera de los Frailes y de Chichas), vakaruose – Vakarų Kordiljera (isp. Cordillera Occidental). Šiaurės vakaruose Altiplano plokščiakalnio žemiausioje vietoje (3 656 m aukštyje) yra didžiausia pasaulyje druskos lyguma – Ujūnio druskos lyguma.

Visas regionas pasižymi geizeriais, fumarolėmis, vulkaniniu purvu, terminio vandens ir sieros nuotakomis.

Hidrografija redaguoti

Departamentas priklauso trims baseinams: šiauriniam arba Madeiros upės baseinui, pietiniam arba La Plata upės baseinui ir uždaram Altiplano arba Ujūnio druskų ežero baseinui. Šiaurinis ir pietinis baseinai turi išėjimą į Atlanto vandenyną (šiaurinis per Amazonės upę, į kurią įteka Madera). Altiplano baseinas išėjimo į vandenyną neturi. Šiam baseinui priklausančios upės gimsta Andų kalnuose, yra neilgos, nesraunios ir netinkamos laivybai. Plokščiakalnio regionas taip pat pasižymi nedideliais tektoninės ir vulkaninės kilmės ežerais, terminiais šaltiniais.

Klimatas redaguoti

Potosi departamentas pasižymi šaltu, sausu klimatu, išskyrus tarp kalnų esančius slėnius, kuriuose klimatas yra apyšiltis. Ujūnio druskos lyguma yra viena iš šalčiausių vietų Bolivijos – žiemą joje temperatūra nukrenta iki -20 °C. Plokščiakalnio regionas taip pat išsiskiria itin mažu kritulių kiekiu (100–200 mm per metus).

Provincijos redaguoti

 
Potosi departamento suskirstymas į provincijas

Departamentas padalintas į 16 provincijų ir 301 kantoną. Departamento provincijos:

Demografija redaguoti

Potosi departamento gyventojų skaičius sudaro 8,8 % visų Bolivijos gyventojų. Didžioji gyventojų dalis (66,28 %) gyvena kaimuose ir apie 33,72 % gyvena miestuose.

Iš kitų Bolivijos departamentų Potosi išsiskiria mažiausia vidutine gyvenimo trukme (58 metai) ir didžiausiu šalyje gyventojų neraštingumu (28,41 %).

Etninės grupės redaguoti

Iš pradžių departamentas buvo apgyvendintas bendruomenėmis, kurios kalbėjo kečujų ir aimarų kalbomis. Valstiečiai, išsaugoję protėvių gyvenimo būdą, yra puikūs tekstilės, sidabro gaminių ir keramikos amatininkai. Savo žinias kaip ir prieš šimtmečius perduoda iš kartos į kartą.


Gyventojų skaičiaus kaita redaguoti

Metai Gyventojų sk
1900 325 615
1950 509 087
1976 657 743
1992 645 889
2001 709 013

Ekonomika redaguoti

 
Potosi miesto kasykla

Pagrindinės departamento ekonominės veiklos yra kalnakasyba ir žemės ūkis. Potosi departamente randama apie 260 rūšių mineralų. Pagrindinė kasama rūda – cinkas, jo gavyba sudaro apie 90 % visų departamente iškasamų mineralų. Kitos šiuo metu išgaunamos rūdos – alavas, švinas, sidabras, volframas. Pietvakarinėje departamento dalyje JAV kompanija Apex Silver Mines Limited yra įkūrusi San Cristobal kasyklas, kuriose kasamas sidabras, cinkas ir švinas. San Cristobal yra vienos iš didžiausių šiuo metų veikiančių kasyklų pasaulyje.

Žemės ūkis kultivuojamas daugiausiai kaip pragyvenimo šaltinis. Auginami kviečiai, miežiai, bulvės, bolivinės balandos. Paplitusi gyvulininkystė. Auginamos avys, galvijai, lamos, vikunijos ir alpakos.

Departamente yra tekstilės pramonė, produktai gaminami iš kupranugarių vilnų. Taip pat gaminamas muilas, žvakės, verpalai, audiniai, alus, keramikos dirbiniai ir sidabro gaminiai.

Pietvakarinėje departamento dalyje ant Jura (isp. Yura) upės pastatyta hidroelektrinės užtvanka.

Turizmas redaguoti

 
Saulėlydis Ujūnio druskos lygumoje

Pagrindiniai departamento traukos centrai yra departamento sostinė Potosi, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl savo kolonijinės architektūros ir pramonės paminklų, ir gamtiniai turizmo objektai. Iš pastarųjų galima paminėti – Ujūnio druskos lygumą ir Eduardo Abaroa Andų faunos nacionalinį rezervatą. Ujūnio druskos lyguma įdomi savo optiniais efektais, Inkauasi saloje augančiais kaktusais, kurie yra iki 20 metrų aukščio, taip pat druskos viešbučiu, pastatytu iš lygumoje surinktos druskos.

Eduaro Abaroa nacionalinis parkas yra populiariausias nacionalinis parkas Bolivijoje, kasmet jį aplanko mažiausiai 25 000 turistų. Jame gyvena 23 žinduolių rūšys, tarp jų vikunijos, pumos, kalninės viskašos. Rezervate esančiuose gėlo ir sūraus vandens ežeruose gyvena trijų rūšių flamingai: Čilės flamingai, Andų flamingai, Punos flamingai. Iš viso rezervate priskaičiuojama apie 80 skirtingų rūšių paukščių. Taip pat rezervate yra 1 km² dydžio aktyvus regionas, kuriame galima stebėti rūkstančias fumaroles, geizerius ir verdančios lavos išsiveržimus.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti


Bolivijos departamentai  

Benis | Čukisaka | Kočabamba | Potosi | La Pasas | Oruras | Pando | Santa Krusas | Taricha