Pontoninis tiltas

Pontoninis tiltastiltas, kurio pagrindas yra plūduriuojantys pontonai arba sujungtos valtys, taip sudarant galimybę per upę pereiti pėstiesiems ir transporto priemonėms. Tokio tilto maksimalų leistiną svorį lemia jo plūdrumas. Dažnai naudojamas karo sąlygomis, tačiau tinka ir civilinėms reikmėms. Iki XX a. 2-osios pusės buvo naudojami ir Lietuvoje – Kaune, Vilniuje, per Nemuną, Nerį, bet vėliau juos pakeitė nuolatiniai tiltai. Dabartinėje Lietuvoje kai kur vis dar yra tokių tiltų, pvz., per Vyžuonaitį,[1] Rėkyvos ežere.[2]

Aleksoto tiltas, pontoninis tiltas iki XX a. pradžios

IstorijaKeisti

480 m. pr. m. e. pontoninį tiltą persikeldama per Dardanelus surentė persų kariuomenė, vadovaujama Kserkso. Pasakojama, kad kiek vėliau, Aleksandras Didysis padarė pontoninį tiltą iš plaustų per Amudarjos upę. Šiuolaikinėje istorijoje, Napoleono laikais pontoniniai tiltai imti gaminti iš medžio, vario ir kitų medžiagų.[3]

Lietuvoje taip pat buvo statomi pontoniniai tiltai. XIX a. Kaune toks buvo Aleksoto tiltas per Nemuną, XX a. pradžioje vietoje jo pastatytas nuolatinis. Vilniuje, po II pasaulinio karo vis dar buvo 2 pontoniniai tiltai per Nerį – ties dabartiniais Vingio parko pėsčiųjų ir Karaliaus Mindaugo tiltais. Jie buvo įrengiami nereguliariai, dažniausiai švenčių ir masinių renginių metu gyventojams patekti į Vingio parką ir „Žalgirio“ stadioną. 1975 m. balandžio 13 d. po koncerto žiūrovai nusprendė eiti per dar nevisiškai įrengtą Vilniaus pontoninį tiltą, tačiau šis neišlaikė – vienas jo kraštas atitrūko nuo kranto, pontonai pabiro, keletas žmonių nuskendo.[4]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vyžuonaičio ežere baigiamas montuoti pontoninis tiltas. 2020-07-02, Utena.lt (tikrinta 2022-05-17).
  2. Pranciškus Repšys. Naujasis Rėkyvos ežero tiltas. 2018-09-26, Zubriovaldos.lt (tikrinta 2022-05-17).
  3. Pontoon bridge. Britannica.com (tikrinta 2022-05-16).
  4. Vilniaus pontoninio tilto tragedija: kaip prieš 44 metus šimtai žmonių skendo Neryje. 2019-04-13, 15min.lt (tikrinta 2022-05-17).