Atverti pagrindinį meniu
Polocko vaivadijos herbas
Polocko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a.

Polocko kaštelionas (lenk. kasztelan połocki) – antrasis pagal rangą po Polocko vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Polocko vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

ĮgaliojimaiKeisti

Polocko kašteliono pareigybė įsteigta 1504 m., kai, pertvarkius Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinį padalijimą, buvo įsteigta ir Polocko vaivadija. Polocko kaštelioną skirdavo Didysis kunigaikštis (karalius) ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos arba iki paskyrimo į aukštesnes pareigas.

Kaštelionas buvo pavaldus Polocko vaivadai, taip pat karo atveju jo tiesioginis viršininkas buvo ir Lietuvos didysis etmonas. Kaštelionas atlikdavo pilies administracijos, ūkio reguliavimo, teismo ir karinės administracijos funkcijas. Kaštelionas buvo aukščiausias karinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas, taip pat bajorų pašauktinių kariuomenės vadas.

Kaštelionas buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Polocko kaštelionas pagal rangą turėjo septynioliktą poziciją iš 31 kaštelionų suole.

Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas 1772 m. nuo vaivadijos atskyrė šiaurinę žemių dalį, jos tapo Rusijos imperijos valdomis. Tačiau į Lietuvą pasitraukę vaivadijos pareigūnai toliau vykdė savo funkcijas. Pareigybė panaikinta po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1793 m.

Polocko kaštelionaiKeisti

Kiti straipsniaiKeisti