Politeizmas (sen. gr. πολυ – gausus + sen. gr. θεοῦ – Dievas) – religijos atmaina, kurioje tikima į daug dievų, atliekančių skirtingas funkcijas. Politeizmas savo teologija yra priešingybė monoteizmui. Vienas svarbiausių mėginimų įveikti pernelyg siaurą monoteizmo ir politeizmo skirtį buvo Makso Miulerio henoteizmo sąvokos pritaikymas religijotyroje, kuris ją pritaikęs senovės arijų religijai.[1]

Pati gausiausia šių laikų politeistinė religija yra hinduizmas. Animizmas, kaip politeistinė religija populiari Afrikoje, Pietų Amerikoje ir kitur. Senovės baltų religija buvo politeistinė. Bene žinomiausios politeistinės religijos buvo išpažįstamos senovės Graikijoje, senovės Egipte, senovės Romoje. Politeistinės buvo ir šumerų, babiloniečių, asirų, akadų bei kitos senosios religijos, išskyrus žydų, tačiau ir ankstyvasis judaizmas buvo henoteistinis. Laikui bėgant monoteistinės religijos – judaizmas, krikščionybė, islamas išstūmė politeizmą.

Išnašos

redaguoti
  1. Politeizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010