Paul Delvaux
| Polis Delvo pranc. Paul Delvaux | |
|---|---|
| |
| Polis Delvo 1972 metais, pasirašantis autografus Briuselyje | |
| Gimė | 1897 m. rugsėjo 23 d. Ontė, Lježo provincija, Belgija |
| Mirė | 1994 m. liepos 20 d. (96 metai) Vornė, Vakarų Flandrijos provincija, Belgija |
| Veikla | tapytojas |
 Vikiteka |
Paul Delvaux |
Polis Delvo (pranc. Paul Delvaux, 1897– 1994 m.) – XX a. belgų dailininkas siurrealistas. Jis garsus moters aktų vaizdavimu architektūrinėje aplinkoje.
Biografija redaguoti
Polis Delvo gimė 1897 m. rugsėjo 23 d. Ontė miestelyje Lježo provincijoje, Belgijoje. 1916−1917 m. jis mokėsi architektūrą ir 1918−1919 m. − dekoratyviąją dailę Karališkojoje dailės akademijoje Briuselyje. Po 1920 m. jo dailės stilius buvo paveiktas dailininkų Dž. Ensoro ir Gustavo De Smet kūrybos. Apie 1930-ųjų vidurį P. Delvo buvo paveiktas S. Dali, Dž. de Kiriko, tautiečio R. Magrito kūrybos ir jo tapyba pasikeitė į siurrealistinę. Polis Delvo priklausė Les Compagnons de l’Art dailininkų draugijai ir 1936 m. eksponavo su Renė Magritu bendroje parodoje Briuselio dailės centre. 1938 m. įvyko jo personalinės parodos Briuselio dailės centre ir galerijoje Londone. Tais pačiais metais jis sudalyvavo Tarptautinėje siurrealistų parodoje Paryžiuje, organizuotoje A. Bretono ir P. Eliuaro. Prieš antrąjį pasaulinį karą dailininkas keliavo po Italiją ir jo kūryboje pasirodė klasikinės architektūros motyvų, bei jis buvo paveiktas XVI a. manieristinės dailės bruožų. P. Delvo po to nebekeitė savo tapybos stiliaus.
1944−45 m. Briuselio dailės centre įvyko pirmoji P. Delvo retrospektyvinė paroda. 1947 m. jis kūrė scenos dekoracijas Ž. Ženė baletui „Adamas Mirua“ ir bendradarbiavo su P. Eliuaru ties kitais metais išleista knyga „Eilės, paveikslai ir dizainai“. 1950−1962 m. P. Delvo užėmė profesoriaus postą Briuselio aukštojoje architektūros ir dailės mokykloje, dirbo sieninės tapybos užsakymais. Jis gyveno Buaforo (Bosvordės) Briuselio priemiestyje. 1965−66 m. P. Delvo užėmė Karališkosios Belgijos dailės akademijos prezidento ir direktoriaus postus, maždaug tuo pačiu metu pradėjo dirbti su litografija. Jo retrospektvinės parodos įvyko 1965 m. Lilyje, 1969 m. Paryžiuje, 1973 m. Roterdame, 1975 m. Tokijuje ir Kiote. 1977 m. P. Delvo tapo asocijuotu Prancūzijos dailės akademijos nariu. 1982 m. Belgijos Kokseidės mieste atsidarė P. Delvo vardo muziejus. Po 1986 m. dėl silpstančio regėjimo dailininkui teko mesti tapybą. Polis Delvo mirė 1994 m. liepos 20 d. Vornė miestelyje Belgijoje, kuriame gyveno paskutinius 15 metų. Dailininkas garsus moteriškų aktų vaizdavimu. Būdingais jo tapybos pavyzdžiais minimi paveikslai „Mėnulio fazės“ (1939 m., Niujorko šiuolaikinio meno muziejus), „Miško prabudimas“ (1939 m., Čikagos dailės institutas). P. Delvo siurrealistiniam stiliui buvo labiau būdingos sąsajos su ankstyvojo Nyderlandų meno bruožais vaizduojant figūras. Jis pats nesiejo savęs su kitais Belgijos siurrealistais ir matė save kaip dirbantį Jano van Eiko ir Hanso Memlingo tradicijoje šiuolaikinį kūrėją.
