Poliomielitas

Poliomielitas

Žmogus su poliomielito paveikta koja
ICD-10A80, B91
ICD-9045, 138
LigųDB10209

Poliomielitas – ūminė virusinė infekcinė liga, dar vadinama vaikų infekciniu paralyžiumi, plintanti fekaliniu – oraliniu būdu. Ligą sukelia poliovirusas. Dauguma poliomielito infekcijų yra be simptomų. Apie 1 % ligos atvejų virusas su krauju patenka į centrinę nervų sistemą, kur pirmiausiai užkrečiami ir suardomi motoriniai neuronai. Tai sukelia atitinkamų galūnių raumenų susilpnėjimą bei paralyžių.[1] Dažniausiai šia liga užsikrečia vaikai iki 5 m. amžiaus.[2]

Ligos simptomai ir eigaKeisti

Inkubacinis periodas trunka 3-35 dienas, dažniausiai 7-14 dienų. Būdinga dvibangė ligos eiga. Liga prasideda karščiavimu, bendru negalavimu, galvos skausmu, vėmimu, pykinimu, simptomai gali būti panašūs į respiracinę infekciją. Ligai progresuojant kyla antroji banga, kuri pasireiškia paralyžiais. Paralyžiai dažniausiai nesimetriški, dažniau pažeidžiami kojų nei rankų raumenys ir stambūs raumenys dažniau negu smulkūs. Sveikimo periodas užtrunka keletą mėnesių, neretai raumenų funkcija visiškai neatsistato.[3] [4] Yra išskiriamas neparalyžinis ir paralyžinis poliomielitas.[5]

Neparalyžinis poliomielitasKeisti

Ši poliomielito forma dažniausiai pasireiškia tokiais simptomais: karščiavimu, gerklės ir galvos skausmu, vėmimu, silpnumu, nugaros ir kaklo skausmu ar sustingimu, rankų ar kojų skausmu ar sustingimu, raumenų silpnumu ar jautrumu, meningitu.[6]

Paralyžinis poliomielitasKeisti

Paralyžinis poliomielitas gali būti skiriamas į keletą tipų, priklausomai nuo to, kuri centrinės nervų sistemos vieta yra pažeista: nugaros smegenys (spinalinis poliomielitas), smegenų kamienas (bulbarinis poliomielitas) ar abi šios dalys (bulbospinalinis poliomielitas). Pirmieji paralyžinio poliomielito požymiai dažniausiai būna panašūs į neparalyžinio. Tuomet maždaug per vieną savaitę pradeda vysytis vangieji raumenų paralyžiai: išnyksta refleksai, atsiranda stiprūs raumenų skausmai ir silpnumas, galūnės tampa bejėgės ir atsipalaidavusios. Dažniausiai viena kūno pusė būna pažeista labiau už kitą.[6]

SukėlėjasKeisti

Ligą sukelia poliovirusas, priklausantis Picornaviridae šeimai bei enterovirusų grupei. Šiuo metu žinomi trys viruso serotipai (I, II, III), labiausiai paplitęs I serotipas. Virusas turi RNR, yra apvalios formos, 8–12 nm skersmens. Gana atsparus aplinkos sąlygoms – vandenyje jis gali išsilaikyti iki 80–90 parų, o išmatose – iki kelių mėnesių. Virusas taip pat atsparus išdžiūvimui ir žemai temperatūrai. Jį sunaikina virinimas ir įprastos koncentracijos dezinfekcinės medžiagos bei ultravioletiniai spinduliai.[4][5]

PlitimasKeisti

Poliomielitas yra užkrečiama, tik žmonėms būdinga liga, plintanti fekaliniu-oraliniu keliu. Ji ypač paplitusi vietovėse, kur yra prastos sanitarinės sąlygos. Į aplinką virusas patenka su infekuoto žmogaus išmatomis, jomis gali būti užteštas vanduo ar maistas. Taip pat liga gali plisti tiesioginio kontakto būdu, todėl kyla didėlė rizika asmenims, kurie gyvena su užsikrėtusiuoju.[6][7]

DiagnostikaKeisti

Poliomielito diagnozę galima įtarti, jeigu asmeniui pasireiškia kaklo ir nugaros raumenų sustingimas, nenormalūs refleksai ir sunkumai ryjant bei kvėpuojant. Ligos diagnozė patvirtinama paėmus nosiaryklės sekreto, išmatų arba nugaros smegenų skysčio mėginį ir jame nustačius poliovirusą.[6]

GydymasKeisti

Specifinio gydymo nėra, priešvirusiniai preparatai poliomielito viruso neveikia. Prasidėjus antrai ligos bangai skiriamas lovos režimas: ligonis guldomas į kietą lovą, pėdos atremiamos į statmeną atramą, kad nesideformuotų. Skiriama raminamųjų, skausmo malšinamųjų, tinimą mažinančių vaistų, vitaminų. Atliekamos šiluminės procedūros, rankos ir kojos apvyniojamos karštu vilnoniu audiniu. Sutrikus kvėpavimui, taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Sunkiais atvejais skiriamas trumpalaikis gliukokortikoidų kursas. Antibiotikai vartojami tik prasidėjus plaučių uždegimui arba jo profilaktikai. Atsigavimo periodu skiriama vaistų, gerinančių nervinių sinapsių laidumą. Taikomas masažas, gydomoji mankšta, fizioterapijos procedūros. Vėliau prireikus skiriamas ortopedinis gydymas.[8][3][5]

KomplikacijosKeisti

Praėjus 30-40 metų po pirminio susirgimo, gali išsivystyti post-poliomielito sindromas – tai vėlyvos poliomielito komplikacijos. Dažniausiems jo simptomams priklauso: progresuojantis raumenų ir sąnarių skausmas bei silpnumas, bendras silpnumas ir nuovargis po nedidelio krūvio, raumenų atrofija, kvėpavimo ir rijimo sutrikimai, kvėpavimo sutrikimai miego metu (pvz.: miego apnėja), šalčio netoleravimas, kognityvinių funkcijų – dėmesio sutelkimo ar atminties – problemos, depresija ir nuotaikų kaita.[9][6]

PrevencijaKeisti

Pagrindinė poliomielito prevencijos priemonė – skiepai. Lietuvoje ši vakcina įtraukta į rekomenduojamų skiepų sąrašą ir yra kompensuojama. Vadovaujantis LR Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, nuo poliomielito skiepijami 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn. ir 6–7 m. amžiaus vaikai.[10]

Šiuo metu įvairiose pasaulio teritorijose skiepijamos dviejų tipo poliomielito vakcinos: gyva (OPV) ir negyva (IPV). OPV vakcina yra nebrangi, ją nesunku įskiepyti, nes ji lašinama per burną ir yra labai veiksminga, tačiau apie 70 proc. paskiepytųjų OPV šį virusą kurį laiką išskiria su išmatomis. IPV vakcina yra brangesnė, skiepijama injekcijomis, taip pat labai imunogeniška, sukelia aukštus apsauginių antikūnų lygius tiek vaikams, tiek suaugusiems. Abiejų vakcinų sudėtyje yra pirmo, antro ir trečio tipo poliomielito virusų.[4]

Lietuvoje OPV vakcina pradėta skiepyti 1957 m., o nuo 2007 m. skiepijama tik IPV vakcina.[3]

EpidemiologijaKeisti

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2016 m. pasaulyje užregistruoti 37 susirgimai, sukelti 1 tipo laukinio poliomielito viruso. Daugiausiai laukinio poliomielito viruso susirgimų (20 atvejų) registruota Pakistane.

Pastaraisiais metais poliomielitu vis dar sergama: Pakistane, Afganistane, Nigerijoje, Ukrainoje. PSO perspėja, kad kol pasaulyje yra nors vienas poliomielitu užsikrėtęs žmogus, visos šalys turėtų būti budrios, nes išlieka įvežtinio poliomielito rizika.

Šiaurės ir Pietų Amerikoje poliomielitu nebesergama nuo 1994 metų, Australijoje, Tolimųjų Rytų regione – nuo 2000 metų. Europoje paskutiniai laukinio poliomielito viruso protrūkiai registruoti 1992 m. Nyderlanduose.

Lietuvoje paskutinis susirgimo poliomielitu atvejis užregistruotas 1972 metais. Europos regionas, taip pat ir Lietuva, 2002 m. pradėtas vertinti kaip „laisvas nuo poliomielito“, t. y. nutrauktas laukinio poliomielito viruso cirkuliavimas gamtoje.[11]

IšnašosKeisti

  1. "Poliomielitas", imunitetas.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
  2. "Poliomielytis (polio)", World Health Organization (WHO). Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
  3. 3,0 3,1 3,2 "Poliomielitas", Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
  4. 4,0 4,1 4,2 "Dažniausiai užduodami klausimai apie poliomielitą", Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
  5. 5,0 5,1 5,2 "Poliomielitas (A 80)", sveikaszmogus.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 "Poliomielitas", medguru.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
  7. "Poliomielitas mums nebegresia? Tik jei ir toliau išliksime budrūs", vaistai.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
  8. "Poliomielitas", pasveik.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
  9. "Post-Polio Syndrome Fact Sheet", NINDS, 2012-05. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
  10. "Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius", Valstybinė ligonių kasa, 2018-08-29. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
  11. "Ar poliomielitas pamiršta liga?", Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018-04-25. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.

Vikiteka