Polinė koordinačių sistema
Polinė koordinačių sistema – dvimatė koordinačių sistema, kurioje kiekvienas taškas plokštumoje yra apibrėžiamas atstumu nuo vieno nustatyto taško ir kampu su nustatyta kryptimi.
Nustatytas taškas yra vadinamas poliumi, o spindulys nuo poliaus iki nustatytos krypties yra vadinamas poline ašimi.[1]
Istorija
redaguotiNors ir yra šaltinių, kad kampo ir spindulio sąvokos buvo žinomos ir naudojamos nuo antikos laikų, apie polinės koordinačių sistemos sampratą pradėta kalbėti tik XVII a., išradus analizinę geometriją. Pirmieji kampo ir atstumo sąryšio panaudojimai buvo navigacijoje ir dangaus skliauto tyrimuose. Astronomas Hiparchas (190-120 m. pr. m. e.) sukūrė trigonometrinę lentelę, kurioje stygos ilgis buvo nurodytas kaip kampo funkcija. Taip pat yra šaltinių, jog polinės koordinatės naudotos žvaigždžių padėčiai nustatyti. Pirmajame savo traktate apie spirales Archimedas aprašo vadinamąją Archimedo spiralę - funkciją, kurios spindulys, priklauso nuo kampo.
Perėjimas nuo polinių prie Dekarto koordinačių
redaguotiDvi polinės koordinatės r ir θ gali būti transformuotos į Dekarto x ir y koordinates naudojant trigonometrines funkcijas – sinusą ir kosinusą:
Dekarto koordinatės x ir y gali būti transformuotos į polines r ir θ su r ≥ 0 ir θ intervale (−π, π]:
Polinės kreivių lygtys
redaguotiApskritimas
redaguotiBendroji lygtis apskritimui su centru taške (r0, ) ir spinduliu a yra
„Rožė“
redaguoti„Rožė“ yra garsi matematinė kreivė, kuri atrodo, kaip gėlė su vainiklapiais ir gali būti išreikšta paprasta poline lygtimi,
Archimedo spiralė
redaguotiArchimedo spiralė yra garsi spiralė, kurią atrado Archimedas. Jos lygtis
Kompleksiniai skaičiai
redaguotiKiekvienas kompleksinis skaičius gali būti atvaizduojamas kaip taškas kompleksinėje plokštumoje. Jo įprastinės Dekarto koordinatės gali būti pakeistos polinėmis. Kompleksinio skaičiaus z stačiakampė forma:
kur i yra menamasis vienetas arba gali būti užrašytas kitaip, trigonometrinėje formoje, naudojant tokį sąryšį:[2]
iš čia pereinama prie polinės formos arba rodiklinės kompleksinio skaičiaus formos:
kur e yra Eulerio skaičius. (Atkreipti dėmesį, jog visoms eksponentėms daroma prielaida, jog θ yra išreiškiamas radianais.)
Rodiklinė kompleksinio skaičiaus forma yra patogi atliekant kompleksinių skaičių daugybą arba dalybą.[3]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ polinės koordinatės. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-11-07).
- ↑ Vidmantas Pekarskas. Diferencialinis ir integralinis skaičiavimas. 1 dalis. – Kaunas: Technologija, 2005. – 36 p. ISBN 9986-13-416-1
- ↑ Vidmantas Pekarskas. Diferencialinis ir integralinis skaičiavimas. 1 dalis. – Kaunas: Technologija, 2005. – 40 p. ISBN 9986-13-416-1