Polietizmas

Polietizmas (poly 'daug' + gr. ethos 'charakteris, įprotis') – reiškinys, kai bendruomeninių vabzdžių (bitės, vapsvos, kamanės, skruzdėlės, termitai) bendruomenės nariai yra pasidaliję veiklą (panašu į darbo pasidalinimą ekonomikoje).

Amžinis polietizmasKeisti

Bitėms ir vapsvoms būdingas amžinis polietizmas, kai darbininkių funkcijos keičiasi priklausomai nuo jų amžiaus. Tai siejasi su jų labialinių ir maksilinių liaukų, išskiriančių šeimos gyvenimui svarbias medžiagas) veikimo tipo, kuris priklauso nuo amžiaus. Pvz., bitės darbininkės pradžioje būna auklės, po to – maisto rinkėjos, o pabaigoje – sargybinės.

Kastinis polietizmasKeisti

Kastinio polietizmo (kitaip dar pastovusis polietizmas) atveju bendruomenė turi skirtingos sandaros individus (darbininkus, kareivius ir kt.), kurie suaugę bendruomenėje atlieka skirtingas funkcijas. Skirtingų polietinių grupių (kastų) atstovai pasižymi ne tik skirtinga sandara, bet ir skirtingu elgesiu, pritaikytu optimaliai toms funkcijoms atlikti.

Kuo didesni skruzdėlynai, tuo labiau apsimoka turėti labai specializuotų individų. Nedidelėse skruzdžių šeimose (pvz., Myrmeciinae ir Ponerinae) ne tik darbininkai būna nespecializuoti, bet ir kiaušinėlius dedančios patelės pačios prižiūri perus ir renka maistą. Tuo tarpu daugiausia kastų turi skruzdėlių rūšys, turinčios didžiausius skruzdėlynus, pvz., rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa) ar lapgraužės skruzdėlės (Atta), kurių skruzdėlynuose būna iki 10 milijonų individų.

Kastinis polietizmas siejasi su polimorfizmu – paprastai kiekviena polietinė grupė (kasta) turi tam tikrą būdingą sandarą, aiškiai besiskiriančią nuo kitų tokių grupių sandaros. Nors polimorfizmas ne visada susijęs su polietizmu.

Skruzdėlių bendruomenėse aptinkamos šios specializacijos:

  • užlizdžio darbininkai – veikia už skruzdėlyno ribų. Paprastai būna dvejopi:
    • aktyvieji maisto rinkėjai (rus. активные фуражиры) – ieško naujų maisto šaltinių ir mobilizuoja į juos pasyviuosius rinkėjus, patys renka maistą ir gabena jį į skruzdėlyną.
    • pasyvieji maisto rinkėjai (rus. пасивные фуражиры) – patys ieškoti maisto šaltinių nesugeba, bet mobilizuoti renka maistą ir gabena į skruzdėlyną.
      • lipčiaus rinkėjai – renka amarų cukringas išskyras ar lipčių nuo augalų lapų.
  • kaupyklės – individai, kurie savo virškinimo trakte kaupia maisto atsargas, kurias prireikus perduoda kitiems individams.
  • kareiviai – stambiomis galvomis ir stambiais žandais.


NuorodosKeisti

  • Захаров А.А. (1991) Организация сообществ у муравьев. Москва, Наука, 277 с.