Poezijos pavasaris

Kitos reikšmės – Poezijos pavasaris (reikšmės).

Poezijos pavasaris – kasmetinis tarptautinis poezijos festivalis, kurį organizuoja Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai.

Istorija

Festivalis rengiamas kasmet nuo 1965 m. pradėtas rengti pažymint poetės Salomėjos Nėries 20-ąsias mirties metines. Pirmojo poezijos pavasario iniciatorius ir pirmasis laureatas – Justinas Marcinkevičius. Renginio simbolis – Stasio Krasausko „Poezijos paukštė“.

Per keletą dienų įvyksta apie penkiasdešimties susitikimų. Susitikimai vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Kasmet rengiama poetų konferencija, kurioje poetai ir kritikai diskutuoja apie įvairias literatūrinio pasaulio aktualijas. Tradiciniu tapo moksleivių poezijos vakaras bei neformalūs skaitymai „Eilėraščiai per naktį“.

Festivalio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“. Festivalio dienomis pagerbiami ryškiausi praėjusių metų poetai, įteikiami prizai už poezijos vertimus į lietuvių kalbą, už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas, už svariausią debiutą almanache, pagerbiamas aktorius poezijos skaitovas. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje, tradiciškai vainikuojamas „Poezijos pavasario“ laureatas. Nuo 2013 m. laureatui dar įteikiama ir Maironio premija.

Baigiamasis vakaras vyksta Vilniaus universiteto Sarbievijaus kieme.

Laureatai

• 1965 m. (I) – Justinas Marcinkevičius (Donelaitis, 1964)
• 1966 m. (II) – Algimantas Baltakis (Požeminės upės, 1965)
• 1967 m. (III) – Eduardas Mieželaitis (Duona ir žodis, 1965)
• 1968 m. (IV) – Janina Degutytė (Pilnatis, 1967)
• 1969 m. (V) – Juozas Macevičius (Kasdieniška knyga, 1968)
• 1970 m. (VI) – Antanas Venclova (Mėlyno Nemuno vingis, 1969)
• 1971 m. (VII) – Eugenijus Matuzevičius (Paukščių takas, 1970)
• 1972 m. (VIII) – Antanas Drilinga (Monologų knyga, 1971)
• 1973 m. (IX) – Paulius Širvys (Ilgesys – ta giesmė, 1972)
• 1974 m. (X) – Albinas Žukauskas (Sangrąžos, 1973)
• 1975 m. (XI) – Marcelijus Martinaitis (Akių tamsoj, širdies šviesoj, 1974)
• 1976 m. (XII) – Vytautas Rudokas (Rugių šviesa, 1975)
• 1977 m. (XIII) – Vacys Reimeris (Vėjo vynas, 1976)
• 1978 m. (XIV) – Judita Vaičiūnaitė (Neužmirštuolių mėnesį, 1977)
• 1979 m. (XV) – Algimantas Mikuta (Švytuoklė, 1978)
• 1980 m. (XVI) – Petras Palilionis (Mažosios poemos, 1979)
• 1981 m. (XVII) – Antanas Miškinis (Ant Ligajo ežero krašto, 1980)
• 1982 m. (XVIII) – Sigitas Geda (Žydinti slyva Snaigyno ežere, 1981)
• 1983 m. (XIX) – Onė Baliukonė (Iš kelio dulkių, 1982)
• 1984 m. (XX) – Albinas Bernotas (Nusigręžusi žvaigždė, 1983)
• 1985 m. (XXI) – Jonas Jakštas (Vien tik pėdsakas, 1984)
• 1986 m. (XXII) – Aldona Elena Puišytė (Įvardijimai ir sąskambiai, 1985)
• 1987 m. (XXIII) – Stasys Jonauskas (Spaliai, 1986)
• 1988 m. (XXIV) – Robertas Keturakis (Amžinai laikinai, 1987)
• 1989 m. (XXV) – Bernardas Brazdžionis (Poezijos pilnatis, 1989)
• 1990 m. (XXVI) – Gražina Cieškaitė (Skrendu virš labirinto, 1989)
• 1991 m. (XXVII) – Jonas Strielkūnas (Tamsūs buvo žiedai, 1990)
• 1992 m. (XXVIII) – Henrikas Čigriejus (Kaip žolės, 1991)
• 1993 m. (XXIX) – Algirdas Verba (Pilkoji žvaigždė, 1992)
• 1994 m. (XXX) – Aidas Marčėnas (Dulkės, 1993)
• 1995 m. (XXXI) – Donaldas Kajokas (Drabužėliais baltais, 1994)
• 1996 m. (XXXII) – Kornelijus Platelis (Prakalbos upei, 1995)
• 1997 m. (XXXIII) – Vytautas Bložė (Ruduo, 1996)
• 1998 m. (XXXIV) – Gintaras Patackas (Jazmino žiedas vakarą prakalbina, 1997)
• 1999 m. (XXXV) – Jonas Juškaitis (Varpai sudūlės nuo skambėjimo, 1998)
• 2000 m. (XXXVI) – Gintaras Grajauskas (Kaulinė dūdelė, 1999)
• 2001 m. (XXXVII) – Stasys Stacevičius (Toli kriokliai, 1999)
• 2002 m. (XXXVIII) – Kazys Bradūnas (Sutelktinė, 2001)
• 2003 m. (XXXIX) – Antanas A. Jonynas (Lapkričio atkrytis, 2002)
• 2004 m. (XL) – Alfonsas Maldonis (Tirpstantys ledynai, 2003)
• 2005 m. (XLI) – Daiva Čepauskaitė (Nereikia tikriausiai būtina, 2004)
• 2006 m. (XLII) – Gintautas Dabrišius (Sviest akmenuką, 2005)
• 2007 m. (XLIII) – Vytautas Rubavičius (Verstas, 2006)
• 2008 m. (XLIV) – Viktoras Rudžianskas (Nuo do iki do, 2007)
• 2009 m. (XLV) – Rimvydas Stankevičius (Laužiu antspaudą, 2008)
• 2010 m. (XLVI) – Zita Mažeikaitė (Tenoriu būti, 2009)
• 2011 m. (XLVII) – Jonas Kalinauskas (Plunksnų plėšytojos, 2010)
• 2012 m. (XLVIII) – Eugenijus Ališanka (Jeigu, 2011)
• 2013 m. (XLIX) – Tautvyda Marcinkevičiūtė (Greitaeigis laiko liftas, 2012)
• 2014 m. (L) – Kęstutis Navakas (100 du, 2013; Lorelei: 50 meilės laiškų + meilės eilėraščių, 2013)
• 2015 m. (LI) – Vladas Braziūnas (Stalo kalnas, 2014)
• 2016 m. (LII) – Ramutė Skučaitė (Nepaslaptis tokia balta, 2015)
• 2017 m. (LIII) – Tomas Venclova (Eumenidžių giraitė, 2016)
• 2018 m. (LIV) – Almis Grybauskas (Toli blizga, 2017)
• 2019 m. (LV) – Marius Burokas (Švaraus buvimo, 2018)
• 2020 m. (LVI) – Alis Balbierius (Ekvilibriumas, 2019)
• 2021 m. (LVII) – Dovilė Zelčiūtė (Šokiai Vilniaus gatvėje, 2020)
• 2022 m. (LVIII) – Liudvikas Jakimavičius (Paliktos paletės, 2021)
• 2023 m. (LIX) – Julius Keleras (Virtuvėlė pilna Ukmergės, 2022)
• 2024 m. (LX) – Vytautas Kaziela („Neatsimerk, Viešpatie“, 2023)

Nuorodos

• Poezijos pavasaris, LRS