Plačialapė drėgmenė

Sium latifolium
Plačialapė drėgmenė ( Sium latifolium)
Plačialapė drėgmenė ( Sium latifolium)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Šeima: Salieriniai
(Wikispecies-logo.svg Apiaceae)
Gentis: Drėgmenė
(Wikispecies-logo.svg Sium)
Rūšis: Plačialapė drėgmenė
(Wikispecies-logo.svg Sium latifolium)
Binomas
Sium latifolium
Carl Linnaeus, 1753

Plačialapė drėgmenė (Sium latifolium) – salierinių (Apiaceae) šeimos, drėgmenių genties šlapių vietų daugiametis žolinis, nuodingas augalas. Pirmasis augalą aprašė Karlas Linėjus 1753 metais. Kai kuriose Lietuvos vietovėse šis augalas, dar vadinamas: datanu, lantekliu, morkumi.

Visos augalo dalys, o ypač šaknys nuodingos žmonėms ir gyvūnams. Sukelia virškinimo trakto uždegimą, dieglius, gali paralyžuoti centrinę nervų sistemą. Seniau šaknys ir visa žolė buvo vartojama liaudies medicinoje kaip šlapimą varanti priemonė.

MorfologijaKeisti

Aukštis 50-150 cm. Stiebas status, briaunotas, plikas, tuščiaviduris, viršutinė dalis šakota. Pamatiniai lapai, esantys vandenyje, 2 –3 kartus plunksniški arba šukiški, skiltys siauros, siūliškos; oriniai lapai vieną karą plunksniškai suskaldyti, 15 –30 cm ilgio, 8 –10 cm pločio, su 2 –3 poromis plonų, lancetiškų, bekočių, smulkiai pjūkliškai dantytų, asimetriškais pamatais, 5 –10 cm ilgio ir 1 –2,5 cm pločio lapelių. Lapkočiai tuščiaviduriai, su vidinėmis pertvaromis. Žiedynai viršūniniai, baltai žalsvos spalvos. Skėtis su 10 –14 (kartais ir 30) stipinų ir yra apie 5 –12 cm skersmens. Vaisius 3 –4 mm ilgio ir 2,5 –3 mm pločio, kiaušiniškas.

Žydi liepos – rugpjūčio mėn.

AugimvietėsKeisti

Auga upių senvagių, ežerų, balų pakraščiuose, pelkėse, grioviuose. Dažna visoje Lietuvoje.

Cheminės sudėtisKeisti

Šaknyse yra 0,16, stiebuose – 0,13, lapuose – 0,08 proc. kumarinų ir kvarcetino, rutino. Vaisiuose yra 2,7 –7,8 proc. eterinių aliejų, sudaryto iš 89% limoneno, 6% perilinio aldehido, α-felandreno, α-pineno, β-pineno, β-bizaboleno, α-kurkumeno, n-cimolo, kamfeno, mirceno. Be to, juose būna 10,8 –25,2% aliejaus, organinių medžiagų.

PanaudojimasKeisti

Augalas yra aromatinis, naudojamas eterinio aliejaus gavyboje.

LiteratūraKeisti

 

Vikiteka

  • P. Snarskis, Vadovas Lietuvos augalams pažinti, Vilnius, 1969 m.
  • V. Galinis, Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti, Vilnius, 1980 m.
  • J. Jaskonis, Aromatiniai augalai, Vilnius „Mokslas“ 1989 m.