Pjovėja (paveikslas)
| „Pjovėja“ | |
|---|---|
| |
| Menininkas | Kanutas Ruseckas |
| Metai | 1844 m. |
| Meno kryptis | buitinis žanras |
| Medžiagos, technika | drobė, aliejus |
| Matmenys | 171 x 210 cm |
| Miestas (vieta) | Vilnius, Telšiai |
| Muziejus | Lietuvos dailės muziejus, Telšių kraštotyros muziejus |
Pjovėja – 1844 m. sukurtas lietuvių dailininko Kanuto Rusecko vienas žinomiausių paveikslų, vaizduojantis moterį, pasipuošusią lietuvių tautiniais drabužiais javapjūtės lauke.
Istorija redaguoti
Paveikslą „Pjovėja“ dailininkas nutapė brolio Felikso užsakymu. Ši aplinkybė žinoma iš Kanuto Rusecko laiškų sūnui. Paveikslą Kanutas Ruseckas išsiuntė broliui į Aukštadvarį, kurį šis pasikabino ant sienos. Vėliau Ruseckas rašė, jog šio paveikslo kitą variantą pardavęs maršalo sūnui Hornui.[1]
Nutapyti paveikslą „Pjovėja“ Kanutą Rusecką įkvėpė matyta rugiapjūtė Slucko apylinkėse. Šio paveikslo buvo nutapyti trys variantai. Vienas jų saugomas Telšių kraštotyros muziejuje, kiti du variantai saugomi Lietuvos dailės muziejuje.[1]
Aprašymas redaguoti
Paveiksle vaizduojama jauna moteris lietuviškais tautiniais rūbais, iškeltomis rankomis. Kaip matyti apsirėdžiusi baltais marškiniais, raudonu kikliku, mėlynu sijonu ir ilga prijuoste. Jos pakeltose rankose kviečių sauja ir pjautuvas. Už jos matyti kviečių laukas saulėtą dieną. Merginos plaukai surišti, galvą dengia balta skepeta.[2]
Merginos kaklą puošia pakabukas – škaplierius su nutapyta Švenčiausios Mergelės Marijos monograma.[3][4]
Kviečių lauke matyti taip pat apsirengusios dirbančios moterys. Tolumoje namai ir kalva su medžiais. Už kviečių lauko pavaizduota miško juosta. Dangų Kanutas Ruseckas nutapė debesuotą, besimainantį spalvomis.
Drobėje ryški K. Rusecko mokslų Italijoje, paremtų klasikinio meno studijomis, įtaka su romantizmo idėjomis.[5]
„Pjovėja“ tapo chrestomatiniu paveikslu Lietuvos tapybos istorijoje, net įgijo „lietuviškosios Monos Lizos“ statusą.[6]
Nuorodos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Vladas Drėma. Kanutas Ruseckas. Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 1996, p. 158. ISBN 9986-571-18-9.
- ↑ Svetainėje „Lietuvosmenas.lt” pateikta informacija apie paveikslą. [1]
- ↑ Vaida Ragėnaitė. Ką slepia lietuviškosios Džokondos šypsena, 2015. Skelbta svetainėje „Septynios meno dienos”[2]
- ↑ Vaida Ragėnaitė. Pilietinio pasipriešinimo motyvai Kanuto Rusecko kūryboje. Vilniaus dailės akademija, 2017.[3]
- ↑ Lietuvos dailės muziejaus svetainėje pateikta informacija apie paveikslą. [4] Archyvuota kopija 2020-02-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kviečia sukurti savo pjovėją”, 2016. Svetainėje „Bernardinai.lt” skelbtas straipsnis. [5]