Pirmasis laiškas korintiečiams

septintoji Naujojo Testamento knyga, sudaryta iš 16 skyrių

Pirmasis laiškas korintiečiams – vienas iš trylikos, manoma, apaštalo Pauliaus parašytų laiškų.

Bažnyčią Korinte buvo įsteigęs Paulius. Jis nuliūdo išgirdęs apie bendruomenės susiskaldymą, nesantaiką ir nedorą elgesį. Korinto krikščionių bendruomenė tautiniu ir socialiniu požiūriu buvo labai mišri.

Laiške korintiečiams rašoma apie bendruomenės susiskaldymą, Dievo išmintį, santuoką ir susilaikymą. Kalbama apie tai, ar krikščionys gali valgyti stabams paaukotą mėsą. Taip pat rašoma apie elgesį pagal krikščionišką sąžinę, apie tai, ar moterys bažnyčioje turi prisidengti galvas, Viešpaties vakarienę, dvasines dovanas krikščioniškoje bendruomenėje. 13-ajame knygos skyriuje užrašytas himnas meilei. 14-ajame Laiško skyriuje rašoma apie dvasines dovanas per viešąsias pamaldas. Paskutiniame skyriuje kalbama apie pinigų rinkimą broliams krikščionims, Pauliaus ateities planus. Laišką užbaigia sveikinimai ir nurodymai.

Parašymo laikas

redaguoti

Paulius buvo Korinte 50–51 metais aštuoniolika mėnesių. Tačiau vėliau jį pasiekė žinios, paskatinusios parašyti šį laišką. Jis galėjo būti parašytas tarp 54 ir 57 metų.[1]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 102–103 psl.

Nuorodos

redaguoti