Pirmasis Mozūrijos ežeryno mūšis

Pirmasis Mozūrijos ežeryno mūšis
Priklauso: Rusijos invazija į Rytų Prūsiją

Rytų frontas iki 1914 m. rugsėjo 26 d.
Data 1914 m. rugsėjo 2–16 d.
Vieta Rytų Prūsija
Rezultatas Vokietijos pergalė
  • Rusija išvaryta iš Rytų Prūsijos
Konflikto šalys
Vokietijos imperija Vokietijos imperija Rusijos imperija Rusijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Vokietijos imperija Paulius fon Hindenburgas
Vokietijos imperija Ėrichas Liudendorfas
Vokietijos imperija Augustas fon Makenzenas
Rusijos imperija Pavelas fon Renenkampfas
Rusijos imperija Vasilijus Flugas
Pajėgos
244 391[1] 553 937[2]
Nuostoliai
10 000–40 000[3][4] 100 000–125 000[5][6]

Pirmasis Mozūrijos ežeryno mūšis – mūšis tarp Rusijos ir Vokietijos, vykęs 1914 m. rugsėjo 2–16 d., antrąjį Pirmojo pasaulinio karo mėnesį. Tai įvyko praėjus vos kelioms dienoms po Tanenbergo mūšio, kuriame vokiečių 8-oji armija apsupo ir sunaikino Rusijos 2-ąją armiją. 8-oji armija, naudodamasi Rytų Prūsijos geležinkelių tinklu, greitai judėdama, persirikiavo priešais išsisklaidžiusią Rusijos 1-ąją armiją, nustūmė ją atgal per visą frontą ir galiausiai išstūmė iš Vokietijos. Tolesnę pažangą sutrukdė vokiečių dešiniajame flange pasirodžiusi Rusijos 10-oji armija.[7]

Iki mūšio pabaigos Vokietijos imperijos kariuomenė vos per kelias savaites sunaikino 2-ąją armiją ir sutriuškino 1-ąją armiją. Tai taip išmušė rusus iš vėžių, kad iki 1915 m. pavasario jie nesugebėjo surengti jokių rimtesnių operacijų Vokietijos fronte. Tuo metu vokiečiai pradėjo Gorlicės–Tarnuvo puolimą, kurio metu rusų pajėgos buvo nustumtos gilyn į Rusiją.[8][9]

Beveik iš karto po provincijos išlaisvinimo į Rytų Prūsiją atvyko imperatorius Vilhelmas II. Jis aplankė Lėcių, kitus miestus, buvo artimiausiame 8-osios armijos užnugaryje. Spalio 7 d. provincijos atkūrimui buvo skirta 15 mln. markių.

Išnašos

redaguoti
  1. Sanitaetsbericht ueber das Deutsche Heer (Deutsche Feldund Besatzungsheer) im Weltkriege 1914/1918. Bd. III. B., 1934. Taffel 11; Der Weltkrieg 1914 bis 1918. Bd. 2. p. 358; Bracht R. Unter Hindenburg von Tannenberg bis Warschau. p.35
  2. С. Г. Нелипович: Два похода. Борьба за Восточную Пруссию в августе-октябре 1914 года, 2020, p. 77-78, 110
  3. Sanitaetsbericht ueber das Deutsche Heer, bd. II, Berlin 1938, p. 495, 508
  4. First World War
  5. Tucker S. The Great War, 1914-1918. Routledge. 2002. P. 44
  6. Gray, Randall; Argyle, Christopher (1990–1991). Chronicle of the First World War. New York: Oxford. p. vol. I, 282.
  7. Boerries, Freiherr von Muenchhausen. Das Koeniglich Saechsische Garde-Reiter-Regiment. Dresden, 1926. p. 106, 121; Jahn Das Koeniglich Saechsische Karabinier-Regiment. Dresden, 1924. p. 74—78; Wilkens C. Das 1. Koeniglich-Saechsische Ulanen-Regiment Nr. 17 Franz Joseph I Kaiser des Oesterreich und Koenig Ungams. Dresden, 1931 p. 58, 78-79
  8. Der Weltkrieg 1914 bis 1918 Bd. II., p. 303
  9. Morgen C. von. Meiner truppen heldenkaempfe berlin, 1920, p. 21-23