Pirmasis Jono laiškas
Pirmasis Jono laiškas – viena iš Naujojo Testamento knygų.
Kaip manoma, šis laiškas parašytas, kad atremtų ankstyvas gnosticizmo apraiškas, skleistas buvusių Bažnyčios narių. Jie atskyrė dvasią (gėrį) ir materiją (blogį). Šis požiūris neigė žmogišką Jėzaus prigimtį, kuri turėjusi būti arba „apsimestinė“, arba tik laikina. Gnostikų manymu, Kristus, būdamas dvasia, negalėjęs mirti. Savo laiške apaštalas Jonas parodo, kad tokios idėjos atmeta krikščionių mokymo esmę.
Turinys redaguoti
Pirmajame Jono laiške kalbama apie vaikščiojimą šviesoje ir artimo meilę, tiesą ir melą, tikėjimą, kad Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, iš tiesų gyveno. Taip pat rašoma apie tikėjimo pergalę, laiško pabaigoje pateikti baigiamieji pamokymai.
Autorius ir parašymo laikas redaguoti
Šio laiško idėjos ir dėstymo būdas labai artimi Evangelijai pagal Joną, todėl Pirmasis Jono laiškas priskiriamas tam pačiam autoriui. Visgi nėra žinoma, kas buvo parašyta pirmiau. Tradiciškai manoma, jog Evangelija pagal Joną bei Pirmasis Jono laiškas buvo parašyti I a. pabaigoje, kai krikščionių tikėjimas per 50 ar 60 metų jau buvo išplitęs po didžiąją Romos imperijos dalį. Kaip teigia tradicija, Jonas paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleidęs Efeze. Nėra aišku ir tai, kuriems krikščionims skirtas laiškas. Yra šiuolaikinių mokslininkų, manančių, kad Pirmąjį Jono laišką parašė kitas asmuo nei Evangeliją pagal Joną. Pasak jų, šio laiško autorius sąmoningai mėgdžioja Evangelijos pagal Joną turinį ir stilių.[1][2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.ff.vu.lt/astro/vikl/jonas/ivadas.doc
- ↑ Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 106–107 psl.