Pipiliai

(Nukreipta iš puslapio Pipilai)
Pipiliai
Isalko pipiliai
Isalko pipiliai
Gyventojų skaičius 11 100
Populiacija šalyse Salvadoro vėliava Salvadoras
Kalba (-os) pipilių, ispanų
Religijos katalikybė
Giminingos etninės grupės nahua, salvadoriečiai

Pipiliai (pipil, sav. nawat) – indėnų tauta gyvenanti Salvadoro vakaruose ir aplinkinėse Gvatemalos srityse. Populiacija – virš 11 tūkst. žmonių. Kalba nahuatlių kalbos atmaina – pipilių kalba, dabar dauguma tik ispaniškai. Pagal tikybą – Romos katalikai.

Atsikėlę iš centrinės Meksikos, nors mitologija yra artimesnė majų mitologijai, nes majai yra artimiausi jų kaimynai.

Kultūra redaguoti

Dabartiniai pipiliai smarkiai akultūruoti, metisizavęsi ir susilieję su salvadoriečiais. Tradicinę kultūrą išlaikę nedaugelis (labiausiai išlaikę gyvenantys Isalko ir Pančimalko apylinkėse).

Verčiasi kapline-lydimine žemdirbyste (auginami kukurūzai, ankštiniai, ryžiai, soros, daržovės, vaisiai), gyvulininkyste (ožkos, avys, mulai, karvės), paukštininkyste, medžiokle, amatais (audimas rankinėmis staklėmis, pynimas, puodų lipdymas). Paplitęs samdomas darbas.

Pipilių šeima išplėstinė ir mažoji. Giminė vedama pagal tėvo liniją. Kaimuose renkama seniūnų taryba.

Kultūriškai artimi actekams. Išlaikę daug ikikrikščioniškos tikybos bruožų, tautosaką, apeigas (aukojimą vietų, derliaus dvasioms-globėjoms ir pan.), magiją, pranašavimus, senuosius šokius bei iš ispanų perimtas kostiumines dramas.[1]

Istorija redaguoti

Pagrindiniai straipsniai – Iskintepekė ir Kuskatlanas.

Pipilių tėvynė yra Centrinė Meksika, kur jie atsikėlė iš šiaurės drauge su kitomis nauatlių kalba kalbančiomis gentimis. Apie X a. pipiliai migravo į pietus palei dabartinės Meksikos ir Gvatemalos Ramiojo vandenyno pakrantes. Galiausiai jie apsigyveno teritorijoje, apimančioje Gvatemalos pietvakarinę ir Salvadoro vakarinę dalį. Pipilių kaimynai rytuose buvo cutuchiliai, šiaurėje – čorčiai, o rytuose – lenkai.

 
Mezoamerikos istorija
Mezoamerikos priešistorė
Ikiklasikinis laikotarpis:
Olmekai, Kapača
Klasikinis laikotarpis:
Teotihuakanas, Majai, Sapotekai, Mištekai, Meskala
Poklasikinis laikotarpis:
Pipiliai, Majai, Mištekai, Uastekai, Totonakai, Toltekai, Actekai, Taraskai, Čičimekai
Meksikos užkariavimas
Meksika, Centrinė Amerika
Mezoamerikos regionai
Centroamerika, Maja, Įlanka, Oašaka, Gereras, Centras, Vakarai, Šiaurė

Pipiliai sudarė labiausiai į šiaurę nutolusią kultūrinio Mezoamerikos regiono – Centroamerikos – tautą. Su savimi jie atsinešė daug naujovių, būdingų Centrinei Meksikai ir toltekų kultūrai (pavyzdžiui, dievo Šipe Toteko kultą), bet vietoje labai daug perėmė iš majų.

Pipiliai sukūrė du stambius politinius darinius. Vienas jų buvo su sostine Iskintepekėje (dab. Gvatemalos teritorijoje), o kitas – Kuskatlane (Salvadoro teritorijoje).

1524 m. Pedro de Alvarado siekė užkariauti pipilius. Čia pasipriešino Kuskatlanas, vadovaujamas karvedžio Atlakatlio, ir laikėsi iki 1528 m. Galiausiai pipiliai buvo nukariauti, o jų sostinėse įkurti miestai Eskuintla ir San Salvadoras.

Gvatemalos pipiliai iki mūsų dienų visiškai išnyko, tuo tarpu Salvadore jie išlaikė kalbą, kultūrą bei tapatybę ir turi stiprią įtaką Salvadoro kultūrai.

Nuorodos redaguoti

  1. Пипили,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Centroamerikos tautos ir valstybės  
Iskintepekė | Kuskatlanas (Pipiliai) | Pajaki (Čorčiai) | Nachočanas (Lenkai) | Subtiabai | Nikarao (Nikiranai) | Nikoja (Čorotegai)