Atverti pagrindinį meniu

Pinsko kunigaikštystė – XII a. – XVI a. Rusios kunigaikštystė Pripetės aukštupyje, dab. Baltarusijos pietvakariuose (Bresto sritis). Sostinė Pinskas.

Пінскае княства
Pinsko kunigaikštystė
LDK dalinė kunigaikštystė 1320-1521
Blank.png
1183 – 1521 Alex K Grundwald flags 1410-03.svg
Sostinė Pinskas
Kalbos senoji slavų
Valdymo forma Monarchija
Pinsko kunigaikštis
 apie 1184 (pirmas) Jaroslavas Jurjevičius
 1501–1521 (paskutinis) Teodoras Ivanovičius Jaroslavičius
Era Viduramžiai
 - Atskilo nuo Turovo 1183 m., 1183
 - Prijungta prie LDK 1521 m.

IstorijaKeisti

Iki XII a. pabaigos kunigaikštystė vystėsi kaip Turovo-Pinsko žemės dalis. Ji pirmą kartą suformuota XII a. pabaigoje, kuomet Turovo Jurijus Jaroslavičius ją kaip dalinę kunigaikštystę davė valdyti savo sūnui.

1204 m. Ipatijaus metraštis mini Pinsko kunigaikštį Vladimirą, 1228 m. – Rostislavą, kuris kariavo su Danilu Haličiečiu dėl Čartorijsko vietovės. 1247 m. minimas kunigaikštis Michailas, o 1262 m. Teodoras, Demidas ir Jurijus Vladimirovičiai.

Nuo maždaug 1320 m. Pinskas atiteko LDK, ir Gediminas jame paskyrė savo sūnų Narimantui. Vėliau čia valdė šio sūnūs Michailas, Vasilijus ir Jurijus, dar vėliau – Žygimantas Kęstutaitis. Tuo metu kunigaikštystė sudarė dalį Trakų vaivadijos.

1471 m. sulig Marija Olelkaite, Pinskas tapo Olelkaičių valda. 1521 m. Žygimantas Senasis kunigaikštystę perdavė valdyti žmonai Bonai Sforcai, kuri ją pavertė seniūnija.

KunigaikščiaiKeisti

Pinską valdė Riurikovičių Turovo atšakos atšaka, kurios pradininkas buvo Jaroslavas Jurjevičius: