Pinčeris
Pinčeriai (vok. Pinscher) – tarnybinių ir dekoratyvinių šunų veislių grupė, kurią sudaro dobermanai, trumpaplaukiai, šiurkščiaplaukiai ir nykštukiniai pinčeriai.
Šie aukšti terjerai buvo universalūs ūkininko šunys, kilę iš Vokietijos maždaug XVIII amžiuje. Jie naikindavo graužikus, saugodavo ir varydavo galvijus, sargaudavo. Iš jų kilo nykštukiniai pinčeriai, kurie dalyvavo išvedant dobermanus.
Pinčeriai elegantiški, dailūs, vidutinio kūno sudėjimo, gerai tinka auginti bute, tačiau tai gana reta veislių grupė. Šie šunys guvūs, supratingi, gan lankstūs, pakankamai lengvai dresuojami, bet turi būti tinkama motyvacija. Pinčeriai, kaip ir terjerai, linkę įsitraukti į rietenas su kitais šunimis, todėl juos reikia griežtai auklėti.
Anksčiau pinčeriai buvo skirstomi į švelniaplaukius (trumpaplaukius) ir šiurkščiaplaukius. Tik 1892 m. šiurkščiaplaukiai pinčeriai pavadinti šnauceriais (mitelšnauceriais).
Išvaizda redaguoti
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Trumpaplaukis, vidutinio ūgio, elegantiškas, tvirtai sudėtas šuo. Jis stiprus kaip šnauceris. Kadangi yra trumpaplaukis, judant labai gerai matosi išraiškingi raumenys.
Reikšmingos proporcijos:
- Ūgio ir aukščio santykis turi būti kuo artimesnis vienetui - panašus į kvadrato formą.
- Galvos ilgis (matuojant nuo nosies galiuko iki pakaušio) turi atitikti pusę viršutinės linijos, einančios nuo gugos iki uodegos pradžios.
- Kaklas: kilniai, didingai išlenktas, ne per trumpas.
- Kūnas: viršutinė linija: lengvas nuožulnumas nuo gugos link užpakalinės dalies.
- Guga: aukščiausia viršutinės linijos dalis.
- Nugara: stipri, trumpa ir įsitempusi.
- Stuburas: truputį išlenktas, nežymus perėjimas link uodegos.
- Uodega: natūrali.
- Ūgis: patinų ir patelių 45–50 cm.
- Svoris: patinų ir patelių 14–20 kg.