Pilkoji gervė

Pilkoji gervė[2] arba gervė (Grus grus) – gervinių paukščių (Gruiformes) būrio, gervinių (Gruidae) šeimos, paprastųjų gervių (Grus) genties, didelių paukščių rūšis.

Grus grus
Pilkosios gervės (Grus grus)
Pilkosios gervės
Pilkosios gervės klykavimas

Pilkosios gervės klyksmas Josvainių miške (Kėdainių rajonas)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gerviniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Gruiformes)
Šeima: Gerviniai
(Wikispecies-logo.svg Gruidae)
Gentis: Paprastosios gervės
(Wikispecies-logo.svg Grus)
Rūšis: Pilkoji gervė
(Wikispecies-logo.svg Grus grus)
Binomas
Grus grus
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Ardea grus Linnaeus, 1758
  • Grus turfa Portis, 1884
Paplitimas
Paplitimas
Pilkųjų gervių apytikslis paplitimo arealas pasaulyje:
     perimvietės
     migracija
     žiemavietės
Pilkoji gervė skrydyje (Gotlandas)
Pilkosios gervės Osmusaro saloje (Estija)
Migruojančios pilkosios gervės virš Kastilijos (Ispanija)

PaplitimasKeisti

Pilkųjų gervių arealas Eurazijoje driekiasi nuo Skandinavijos ir Elbės slėnio vakaruose iki Indigirkos slėnio rytuose. Šiaurinė riba eina Kolos pusiasaliu, Pečioros vidurupiu, Obės žemupiu, Jenisiejaus vidurupiu, Janos slėniu, pietinė riba – Argūnės slėniu, pietiniu Altajumi, Syrdarjos, Volgos žemupiais, pietų Ukraina. Tačiau pietinė arealo riba labai sąlyginė ir kintanti.

Pilkosios gervės žiemoja Iberijos pusiasalyje, Šiaurės ir šiauryčių Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Indijoje, Kinijos pietryčiuose.

Paplitimas LietuvojeKeisti

Lietuvoje XX a. pradžioje buvo gausi, tačiau prasidėjus masinei melioracijai, pelkių sausinimui šių paukščių peraviečių sumažėjo. 7-8 dešimtmetyje lizdai buvo randami tik Lekėčių miškuose ir Čepkelių raiste. 1976 m. buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Apie 1990 m. pastebėtas staigus populiacijos gausėjimas.[3]. 2019 m. išbraukta iš Lietuvos raudonosios knygos. 20082012 m. vertinimo duomenimis Lietuvoje perinčių porų yra nuo 5000 iki 10500[4].

Į Lietuvą pilkosios gervės perėti parskrenda kovo pabaigoje bei balandžio pradžioje, o į žiemojimo vietas išskrenda spalio antroje pusėje. Prieš išskrisdamos telkiasi į gausius būrius. Migruodamos skrenda ir dieną, ir naktį.

BuveinėsKeisti

Pilkoji gervė – labai baikštus, atsargus paukštis, įsikuria atokiose vietose, toli nuo žmonių. Gyvena pelkėse, miškų raistuose, tankiuose beržynuose, juodalksnynuose, šlapiose viksvinėse pievose, apleistuose durpynuose.[5]

IšvaizdaKeisti

Pilkoji gervė už baltąjį gandrą didesnis, ilgesnio kaklo ir ilgesnių kojų paukštis. Kūnas šviesiai pilkos spalvos. Kakta, snapo pamatas, pagurklis, sprandas ir sparnų galai juodi. Skruostai ir kaklo šonai balti. Ant pečių auga lenktos ir garbanotos plunksnos, kurios uždengia uodegą. Pakaušyje plika oda ryškiai raudona. Snapas rusvas. Kojos juodos. Jaunikliai pilkai rusvi.

Suaugę patinai sveria iki 5,1—6,1 kg, retai iki 7 kg, suaugusios patelės 4,5—5,9 kg. Nominaliojo porūšio (G. g. grus) vidutinis svoris yra apie 5,4 kg, o rytinio porūšio (G. g. lilfordi) – 4,6 kg. Kūno aukštis 110–130 cm. Sparno ilgis – 50,7-60,8 cm, atsumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 180–240 cm. Uodegos ilgis – 20,1-25,2 cm, o matomoji snapo viršutinė dalis – 9,5-11,6 cm ilgio.[6]

Pilkųjų gervių patinai šiek tiek stambesni ir didesni už pateles.

ElgsenaKeisti

Balsas žemas, primena trimito garsą. Labai gerai girdimas net kelių kilometrų spinduliu ir yra būdingas pelkynų, atokių vietų garsas. Skrisdamos gervės skleidžia griežtus tonus. Išgąsdinta gervė garsiai kurkia.

Lizdą krauna ant žemės, ant sausesnio kupsto, toliau nuo žmonių, paslepia jį tarp nendrių ir krūmokšnių. Jį suka iš juodalksnio, beržo šakelių, paparčių, viksvų. Lizdo skersmuo 45-60 cm, gylis iki 3 cm. Deda du (1–3[7]) kiaušinius, kurie pilkai žalsvos spalvos ir su didelėmis neryškiomis dėmėmis (masė 160–170 g). Patelė peri apie 30 dienų, tuo metu patinas ją saugo, jei reikia – gina lizdą. Jaunikliai išsirita gegužės pradžioje. Nuo pat mažumės gerai plaukioja, apsiplunksnuoja per 40-45 dienas. Pradeda skraidyti rugpjūčio pradžioje[5].

MitybaKeisti

Rūšis visalesė – minta uogomis, grūdais, sėklomis, vabzdžiais, moliuskais, sliekais, sraigėmis, varlėmis, driežais, smulkiais žinduoliais (pelėmis, kirstukais), žuvimis, ir kartais mažų paukščių kiaušiniais bei jų jaunikliais.[8]

ŠaltiniaiKeisti

  1. „IUCN Red List - Grus grus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
  2. terminai.vlkk.lt / Pilkoji gervė
  3. Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 213 p. ISBN 978-9955-692-71-3
  4. Vytautas Jusys, Saulius Karalius, Liutauras Raudonikis. Lietuvos paukščių pažinimo vadovas, Lietuvos ornitologų draugija, 2020. psl. 96, 4. ISBN 978-609-95816-8-2
  5. 5,0 5,1 „Lietuvos fauna“: Paukščiai 1., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
  6. bilderreich.de / Common crane Grus grus | anglų k.
  7. luontoportti.com / Crane Grus grus | anglų k.
  8. birdlife.org / Common Crane Grus grus | anglų k.

NuorodosKeisti

GalerijaKeisti