Piliakalnių piliakalnis (Marijampolė)
| Piliakalnių piliakalnis (Marijampolė) | |||
|---|---|---|---|
  Piliakalnių piliakalnis (Marijampolė) |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Marijampolės savivaldybė | ||
| Seniūnija | Šunskų seniūnija | ||
| Aukštis | 4 m | ||
| Plotas | 18x20 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis | ||
| Žvalgytas | 1954 | ||
| Registro Nr. | A239P /u.k. 5097/ AR341/ | ||
Piliakalnių piliakalnis (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5097; senas registro kodas - A239P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR341) – piliakalnis Marijampolės savivaldybės teritorijos šiaurės vakarinėje dalyje, Piliakalnių kaime, į šiaurę nuo Šunskų (Šunskų seniūnija), Rytupio kairiajame krante.
Pasiekiamas keliu Marijampolė – Šunskai, už Šunskų pavažiavus link Kazliškių, Sarakuose pasukus į kairę vakarų kryptimi, už 920 m ties kelio posūkiu į kairę pasukus į dešinę šiaurėn, už 190 m yra už sodybos.
Piliakalnis redaguoti
Įrengtas nedidelėje kalvoje, esančioje aukštumos kyšulyje, įsiterpiančiame į Rytupio slėnį. Bendras jo ilgis rytų – vakarų kryptimi 120 m, didžiausias plotis – 90 m. Šlaitai nuo slėnio pusės statūs, iki 4 m aukščio. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 25 m ilgio ir 27 m pločio šiaurės vakarų krašte, kuriame supiltas 30 m ilgio, 1,5–2 m aukščio ir iki 12 m pločio pylimas, o už jo iškastas 8 m pločio ir 0,5 m gylio griovys. Aikštelės šiauriniame krašte supiltas 0,4 m aukščio ir 3,5 m pločio pylimas. Pylimas apardytas bulviarūsių, jo dalis apie 1964 m. nukasta upelio užtvankai, o šiauriniame šlaite - karjero vieta. Piliakalnis apaugęs liepomis.
Į pietus nuo piliakalnio, 0,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Šiaurinėje piliakalnio papėdėje per pelkę ėjo 2 kūlgrindos: viena 20x3 m dydžio, kita, 150 m į pietus nuo pirmosios – 40x0,6 m dydžio.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. 1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu AR341[1], 1997 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A239)[2], 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 paskelbtas kultūros paminklu A239P[3], 2005m. balandžio 29 d. pripažintas valstybės saugomu paminklu[4].
Paminklo teritorijos plotas 0,30 ha.
Tyrimai redaguoti
Piliakalnis žinomas nuo seno, tarpukariu buvo ūkininko Juozo Akelaičio žemėje. Kaip kultūros paveldo objektą jį 1935 m. išaiškino Valstybės archeologijos komisija[5].
1954 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos mokslo akademijos Istorijos institutas. Aikštelėje aptiktas kultūrinis sluoksnis su degėsiais, anglimis, apdegusio molio tinko trupiniais.[6].
-
Piliakalnis iš pietų pusės -
Piliakalnis iš šiaurės pusės -
Piliakalnis iš vakarų pusės
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Piliūnų piliakalnis 6,5 km | Griešių piliakalnis 7 km |
| ||||||||
| Kudirkos Naumiesčio piliakalnis 33 km |
|
Naujasodžio piliakalnis 26 km | |||||||||
| Šukių piliakalnis 27 km | Meškučių piliakalnis 13 km | Šakališkių piliakalnis 25 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 122.
- ↑ Valstybės žinios, 1998, vasario 7, Nr. 14.
- ↑ Valstybės žinios, 1998, gegužės 20, Nr. 49.
- ↑ Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis, 2004 m..
- ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 1, ap. , b. 30, l. 193–198.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2. Vilnius: Mintis, 1975, p. 135, Nr. 579.
- Kaminski A. Materialy do bibliografii archeologicznej Jacwiezy od I do XIII w. – Materialy Starozytne, t. 1. Warszawa, 1956, str. 241.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 106-107.