Piketinio arsenalas

Piketinio arsenalas (angl. Picatinny Arsenal) – JAV ginkluotųjų pajėgų tyrimų ir gamybos įmonė, įsikūrusi 26 km² teritorijoje šiaurinėje Naujojo Džersio dalyje ties Denmarko ežeru. Arsenale yra JAV Armijos Ginkluotės tyrimų, konstravimo ir inžinerijos centras {United States Army Armament Research, Development and Engineering Center). Žinomas kaip vieta, kurioje buvo išrastas šaunamųjų ginklų Piketinio pamatėlis (Picatinny rail) bei kuriami šaulių ginklų šoviniai.

Įmonė buvo įkurta 1880 m. kaip Piketinio parako depas (Picatinny Powder Depot). Netrukus Karinis laivynas nusipirko dalį šio arsenalo ir joje įrengė Denmarko ežero parako depą, vėliau žinomą kaip Denmarko ežero laivyno amunicijos saugojimo depas (Lake Denmark Naval Ammunition Storage Depot). Įmonė gamino paraką iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, kai įmonė gaminti ir sunkiuosius šaudmenis bei ėmė daugiau užsiiminėti tyrimais bei konstravimu.
Antrojo pasaulinio karo metais Piketinio arsenalas buvo stambi didelio kalibro šaudmenų užtaisymo įmonė, kurioje dirbo 18 tūkst. darbuotųjų.

Šiais laikais arsenalas kuria JAV ginkluotosioms pajėgoms naujas technologijas ir gamina įvairius šaudmenis, ginklus bei šarvų sistemas.

Piketinio arsenale taip pat yra JAV Armijos Šaudmenų naikinimo technologijų direktoratas (Explosive Ordnance Disposal Technology Directorate). Ši grupė JAV Armijos šaudmenų naikinimo specialistams kuria įrankius, įrangą ir darbo instrukcijas.

Istorija

Iki JAV pilietinio karo JAV armijos parakas buvo saugomas įvairiose saugyklose rytinėje JAV dalyje. Didelė dalis šių saugyklų buvo pietinėje dalyje ir karo pradžioje buvo užimtos Amerikos Valstijų Konfederacijos. Federalinė vyriausybė ėmė ieškoti vietos centrinei saugyklai šiaurrytinėje dalyje, netoli didžiųjų miestų.

1880 m. rugsėjo 6 d. JAV Karo departamentas įsteigė Doverio parako depą (Dover Powder Depot). Praėjus 4 dienoms jis buvo pervadintas į Piketinio parako depą (Picatinny Powder Depot).

1880 m. birželio 26 d. už $35874 buvo nupirkta žemė (4,8 km²), kurioje numatyta įsteigti būsimą Piketinio arsenalą. Vėliau buvo prijungti keli greta nupirkti sklypai. 1891 m. armija 1,27 km² sklypą greta Denmarko ežero perdavė kariniam jūrų laivynui. Arsenalas stovėjo slėnyje tarp dviejų kalvų juostų, kurios turėjo apsaugoti gretimas teritorijas jei kartais sprogtų parako saugyklos.

1907 m. įmonės pavadinimas buvo pakeistas į „Piketinio arsenalas“ (Picatinny Arsenal), joje buvo pastatyta pirmoji parako gamykla. 1911 m. arsenalas, nenustodamas gaminti šaudmenis, užsiėmė ir tyrimais bei konstravimu, įsteigė ginklų mokyklą karininkams mokyti. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo įkurtos testavimo ir kontrolės laboratorijos. 1919 m. buvo pastatyta maža eksperimentinė gamykla, kurioje imta konstruoti ir tobulinti artilerijos šaudmenis. 1921 m. arsenalas užsiėmė ir eksperimentais su sprogdikliais.

1926 m. liepos 10 d. nuo žaibo smūgio prasidėjo gaisras. Per 2-3 dienas sprogo virš milijono kilogramų sprogmenų. Buvo ne tik sugriauta dalis infrastruktūros, bet ir žuvo dalis kariškių ir civilių darbuotojų. Po Kongreso atlikto tyrimo buvo įkurta Ginkluotųjų pajėgų sprogmenų saugos komisija (Armed Forces Explosives Safety Board, kuri turėjo užsiimti visais JAV ginkluotųjų pajėgų turimų sprogmenų saugos klausimais.

Tarp pasaulinių karų arsenalas veikė kaip tyrimų ir tobulinimo centras. Buvo sukurti tobulesni bedūmio parako laikymo metodai, heksogeno apdorojimo metodai, išrasta nauja sprogstamoji medžiaga haleitas (angl. haleite). Pastarąją išrado vyriausiasis arsenalo chemikas dr. Ceorge C. Hale.

Iki Antrojo pasaulinio karo arsenalo teritorija po truputį plėtėsi, o 1941 m., prieš pat JAV įsitraukiant į karą, prie arsenalo buvo prijungti keli stambūs sklypai. Viename jų buvo Spicertown kaimas. XIX a. buvusi klestinti smulkių, bet pelningų ūkių bendruomenė 1941 m. buvo smarkiai sunykusi. Kaimo teritorijoje buvo apgyvendinti arsenale dirbantys kariškiai. Paskutiniai tam skirti gyvenamieji namai buvo nugriauti 2007 m.

Antrojo pasaulinio karo metais arsenalas intensyviai gamino šaudmenis. Arsenale trimis pamainomis dirbo 18 tūkst. darbuotojų, gaminusių artilerijos sviedinius ir bombas. Toliau buvo kuriami ir nauji šaudmenys bei jų dalys. Pvz., buvo sukurti delstinis sprogdiklis rikošetiniam bombardavimui (angl. skip bombing) ir specialios bombos damboms ir naftos gręžiniams bombarduoti. Arsenale patobulintos sprogmenų gamybos technologijos buvo įdiegtos ir kitose JAV sprogmenų gamyklose.

Po Antrojo pasaulinio karo Piketinio arsenalas vėl daugiau užsiėmė naujų ginklų ir šaudmenų kūrimu. Prasidėjus Korėjos karui JAV armijai buvo pateiktos patobulintos bazukos ir šviečiamosios šautuvinės granatos.

Vėliau buvo tobulinami radarai, pirotechnika, raketiniai sviediniai, delstiniai sprogdikliai, branduoliniai šaudmenys (jų tarpe - šaudmenys 280 mm patrankai M65). Karui Vietname arsenalas pateikė visą šeimą 40 mm granatsvaidžių granatų.

1977 m. JAV armija, pripažindama Piketinio arsenalo nuopelnus kuriant ginklus ir šaudmenis, jo teritorijoje įkūrė Ginkluotės tyrimų ir konstravimo vadovybę (Armament Research and Development Command, ARRADCOM). Arsenalui buvo pavesta kurti mažo kalibro šaunamuosius ginklus bei jų šaudmenis. 1983 m. ARRADCOM buvo panaikintas, jo vietą užėmė Ginkluotės tyrimų ir konstravimo centras (Armament Research and Development Center, ARDC). 1986 m. ši institucija vėl pervadinta į Ginkluotės tyrimų, konstravimo ir inžinerijos centras (Armament Research, Development and Engineering Center, ARDEC).