Pijus IV (lot. Pius IV; tikrasis vardas Giovanni Angelo Medici) 1499 m. kovo 31 – mirė 1565 m. gruodžio 9 d.) – popiežius nuo 1559 m. gruodžio 25 d. iki mirties.

Pijus V
lot. Pius IV
224-asis Popiežius
Gimimo vardas it. Giovanni Angelo Medici
Gimė 1499 m. kovo 31 d.
Milanas, Italija
Mirė 1565 m. gruodžio 9 d. (66 metai)
Palaidotas (-a) Roma
Tautybė italas
Pijaus IV herbas
Pijaus IV herbas
224-asis Popiežius
Išrinktas 1559 gruodžio 25
Baigė 1565 gruodžio 9
Pirmtakas Paulius IV
Įpėdinis Pijus V
Vikiteka Pijus IV

Biografija redaguoti

Kilęs iš mažai žinomos Milano miestiečių šeimos. Studijavo filosofiją, mediciną ir teisę Pavijoje ir Bolonijoje. Nuo 1526 m. dirbo Popiežiaus valstybėje. 15421543 m. apaštalinis komisaras. 1545 m. paskirtas Raguzos arkivyskupu. Nuo 1546 m. tapo Popiežiaus kariuomenės generaliniu komisaru. 1549 m. paskirtas kardinolu. Po 1559 m. išrinkimo popiežiumi, nepritarė ankstesniojo popiežiaus Pauliaus IV pradėtoms reformoms. Pripažino Ferdinandą I Šventosios Romos imperijos imperatoriumi. Žymiausias tuo, kad baigė Tridento susirinkimą ir patvirtino jo nutarimus, tarp kurių buvo patvirtintas naujas katekizmas, paskelbė Tridento susirinkimo tikėjimo išpažinimą, peržiūrėjo Draudžiamųjų knygų sąrašą. Apribojo inkvizicijos veiklą. Pontifikato laikotarpiu rėmė menus ir mokslą. Romoje įsteigė popiežiškąją spaustuvę knygoms visomis kalbomis leisti. 1565 m. buvo atskleistas ir nuslopintas pasikėsinimas į Pijų IV. Savajame herbe panaudojo tolimų giminaičių – garsiosios Mediči giminės ženklus. Skyrė daug lėšų statyboms Romoje.[1] Kaltintas nepotizmu. Palaidotas Šv. Petro bazilikoje, vėliau perlaidotas Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje Romoje.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Paulius IV
  Popiežius
Pijus IV

1566-1572
Įpėdinis
Popiežius
Pijus V

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Algirdas Jurevičius. Pijus IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 219-220 psl.