Pievinis perlinukas

Boloria selene
Pievinis perlinukas (Boloria selene)
Pievinis perlinukas (Boloria selene)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Drugiai
( Lepidoptera)
Šeima: Pleštekės
( Nymphalidae)
Gentis: Boloria
( Boloria)
Rūšis: Pievinis perlinukas
( Boloria selene)
Binomas
Boloria selene
Denis & Schiffermüller, 1775

Pievinis perlinukas (Boloria selene) – pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Gyvena drėgnose pievose, pamiškėse, laukymėse.

Morfologiniai ypatumai: lytinis dimorfizmas neryškus. Patinas mažesnis. Apatinės sparnų pusės abiejų lyčių identiškos. Užpakalinio sparno pamatinėje dalyje yra didelė juoda dėmė, o vidurio juostoje tarp geltonų dėmių yra 3-4 sidabrinės spalvos blizgančios dėmės. Panaši rūšis į miškapievį perlinuką, nuo kurios skiriasi didelė pamatine dėme ir 3-4 sidabriškomis dėmėmis vidurio juostoje. Miškapievio perlinuko pamatinė dėmė labai maža ir vidurio juostoje tik viena sidabriška dėmė. Sparno ilgis: 18 – 20 mm. Skraidymo laikas: pirmoji karta: V–VII mėn., antroji karta: VII–VIII mėn.. Mitybiniai augalai: našlaitė (Viola sp.).

Biologija: kiaušinėlius deda po vieną ant mitybinių augalų ar netoli jų. Vikšrai iš kiaušinėlio pasirodo po 10 dienų ir maitinasi kelias savaites. Antros kartos pusiau suaugę vikšrai žiemoja. Pavasarį jie vėl maitinasi ir, pasiekę 22 mm ilgį, tarp augalų virsta lėliukėmis.

Paplitimas: Europa, Šiaurės Amerika, vidutinio klimato Azija. Lietuvoje dažnas.

Literatūra redaguoti

Lietuvos dieniniai drugiai, Povilas Ivinskis, Jonas Augustauskas, Kaunas, LUTUTĖ, 2004, ISBN 9955-575-41-7, p. 155